Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia ir bazilijonų vienuolynas, Jan Bulhak nuorauka, 1913–1915, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka | Vienas ryškiausių Vilniaus bazilijonų vienuolyno akcentų – vėlyvojo baroko stiliaus vartai. Henryk Poddębski nuotrauka, 1937, Varšuvos nacionalinis muziejus

Vilniaus rotušėje spalio 30 d. 16 val. atidaroma paroda, skirta unitų architektūros paveldui Vilniuje. Pasak jos kūrėjų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo.

Jau nuo XVII a. pradžios Vilniuje unitai užėmė reikšmingą vietą miesto konfesinėje struktūroje, o unitų sakralinė architektūra atspindėjo bendras LDK plitusias architektūros tendencijas. Po Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimų (1772 m., 1793 m., 1795 m.) carinė Rusija buvusiose LDK žemėse pradėjo sistemingą Unitų bažnyčios naikinimą, o vėliau unitų turtą perėmus stačiatikiams, buvo sunaikintos arba rusiškuoju stiliumi rekonstruojamos buvusios šios konfesijos cerkvės. Vieni ryškiausių to pavyzdžių yra prie Vilniaus rotušės aikštės esanti Šv. Mikalojaus cerkvė, kuri rekonstrukcijų metu prarado savo barokinę išvaizdą, taip pat Švč. Trejybės bazilijonų cerkvė, kurią verčiant į stačiatikių cerkvę buvo nugriautas masyvus barokinis frontonas. Visoje LDK teritorijoje galima rasti daugybę tokių pavyzdžių.

2023-iuosius metus LR Seimas paskelbė Šventojo Juozapato metais, taip siekdamas pagerbti 1623 metais kankinio mirtimi Vitebske (dab. Baltarusija) mirusį graikų apeigų kataliką (unitą), vieną iš Bazilijonų ordino LDK žemėse įkūrėjų šventąjį Juozapatą (Juozapatą Kuncevičių). Juozapatas Kuncevičius Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynui paskyrė 21-erius savo gyvenimo metus (nuo 1596 m. iki 1617 m., kai buvo paskirtas į Polocką arkivyskupu), šiame mieste praleistas laikas buvo kertinis jo dvasinei formacijai. Juozapatas Kuncevičius laikomas viena svarbiausių asmenybių ne tik Unitų bažnyčios istorijoje. Pastaruoju metu vis labiau atrandama tiek Juozapato Kuncevičiaus veiklos pėdsakų, tiek ir materialių unitų klestėjimo laikotarpio ženklų svarba gilesniam LDK ir Vilniaus istorijos suvokimui, jos perskaitymui. Šia paroda norima prisidėti prie naikinto unitų sakralinio architektūros paveldo Vilniuje ir LDK pažinimo, atskleisti šio paveldo turtingumą ir indėlį į šiandieninį Vilniaus, Lietuvos, o ir beveik visos grėsmės akivaizdoje besivienijančios Europos veidą.

Remiantis ikonografine, istorine medžiaga parodoje pristatomi unitams Vilniuje ir LDK priklausiusių cerkvių vaizdai, jų kaita, o taip pat unitų klestėjimo – baroko – laikotarpį iliustruojantis buvusios unitų parapinės Šv. Mikalojaus cerkvės rekonstrukcijos maketas. Paroda veiks iki lapkričio 25 d.

Parodos organizatoriai – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus rotušė. Partneriai – Vilniaus miesto muziejus, Merkinės krašto muziejus. Parodos kuratorius  – dr. Žygimantas Buržinskas, parodos tekstų autoriai – dr. Žygimantas Buržinskas, Povilas Andrius Stepavičius. Dizaineris – Gedas Čiuželis. Vertėja – Aldona Matulytė. Parodos koordinatoriai – Akvilė Jagminaitė-Markevičienė, Alfredas Jomantas.