Lietuvos bažnytinės dailės ir kultūros istorijoje Švč. Mergelės Marijos atvaizdai užima išskirtinę vietą. Tačiau yra nemažai meniniu ir istoriniu požiūriu vertingų, bet visiškai netyrinėtų kūrinių.
Ši knyga parengta 2015–2017 m., vykdant Lietuvos mokslo tarybos remtą projektą „Tapybos istorija ir teologija. Švč. Mergelės Marijos atvaizdų Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose restauravimas ir tyrimai“ (Nr. MIP-15377). Projekto idėja – palydinčiojo, bendrininkaujančio pobūdžio. Ji išsikristalizavo atspindėdama kitas veiklas ir plėtodama jau pradėtas iniciatyvas. Priešistorė tokia: Vilniaus arkivyskupija, daugiau kaip dešimtmetį vykdžiusi įvairių bažnytinės dailės kūrinių restauravimo darbus, nuo 2013 m. susitelkė į marijinės ikonografijos tapybos kūrinių iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių restauravimą. Šia proga Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sumanė surengti restauruotų Švč. Mergelės Marijos paveikslų parodą „Sveika, Mergele!“. Išgirdusi apie tai, pasiūliau projektą, kuris leistų vykdomus kūrinių restauravimo darbus bent iš dalies grįsti menotyriniais ir technologiniais tyrimais. Projekto prasmingumą argumentavau tuo, kad Lietuvos bažnytinės dailės pavelde Švč. Mergelės Marijos atvaizdai dėl savo gausos, ikonografinės įvairovės, religinės svarbos užima išskirtinę vietą. Kita vertus, daugelyje Lietuvos bažnyčių aptinkame nemažai meniniu bei istoriniu požiūriu vertingų, tačiau visiškai netyrinėtų, dažnai netiksliai atributuotų ar net nefiksuotų ir neįtrauktų į paminklų registrą kūrinių. Sunykę ar kitaip fiziškai nukentėję paveikslai vienokiu ar kitokiu keliu pasiekia restauratorių dirbtuves ir iš jų restauruoti sugrįžta į savo bažnyčias. Tačiau dėl informacijos ir tarpinstitucinio bendarbiavimo stokos apie restauruojamus kūrinius menotyrininkai dažnai nežino ir nepasinaudoja proga net juos visapusiškai apžiūrėti. Šiuo projektu buvo inicijuotas bendradarbiavimas tarp kūrinių restauravimo užsakovų, šiuo atveju – Vilniaus arkivyskupijos ir Bažnytinio paveldo muziejaus, menotyrininkų iš Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto (Rūtos Janonienės, Tojanos Račiūnaitės) ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (Aušros Vasiliauskienės), Vilniaus arkivyskupijos Restauracijos ir statybos tresto ir Prano Gudyno restauravimo centro restauratorių ir tyrėjų (Dalios Panavaitės). Vienas iš šio bendradarbiavimo rezultatų – jūsų rankose laikoma knyga.“ Tojana Račiūnaitė.
