Projektas „Monstruarium“ susideda iš teorinio teksto „Monstruarium. Sąmonės monstrų konstravimo bei vizualizavimo perspektyvų analizė“ bei meninių artefaktų ekspozicijos. Meninė ekspozicija susideda iš įvairaus formato tapybos darbų, kurių naratyvai skirtingais aspektais siejasi su „pabaisiškumo“ bei „žmogiškumo ribų“ klausimais. Taip pat ekspozicijoje reprezentuojami darbai, atlikti „bendradarbiaujant“ su dirbtinio intelekto sistemomis.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki gegužės 18 d.

Kauno modernaus meno fondas pristato teminę parodą „Nykstantys siužetai“, skirtą mažiau atrastai V. Povilaičio tapybos daliai atskleisti. Kūriniai surinkti iš Kauno modernaus meno fondo, taip pat iš MO muziejaus ir kitų privačių kolekcijų. Juos vienija menininko polinkis abstrahuoti įprastą motyvą, figūrą ir tverti pasąmoninių spalvų, keistų pavidalų kompozicijas. Todėl frazė „nykstantys siužetai“ gali būti paaiškinamojo sakinio pradžia: nyksta siužetinė linija, paneigiamas konkretumas, bet atsiveria apibendrinimas, abstrahuojamas vaizdas, kuris pasuka link fantasmagorinių, mistinių būtybių kompozicijų.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki gegužės 18 d.

Pasak parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės, Pamėnkalnio galerijoje vykstančioje parodoje raiškiausiai išsiskiria mito-krikščioniškojo naratyvo temos, kurias skirtingai įgyvendino Sigitos Maslauskaitės aistringojo Asmodėjo personažas, skulptūrinis Romualdo Inčirausko biblinis personažas Egzodas ir Andriaus Zakarausko tapybos drobė „Raudonas potėpis“, įprasminusi vaizdinių poveikį istorinei atminčiai, simbolizuojanti jau gerokai nutolusius Sausio 13-osios įvykius. Benas Alejūnas istorinę atmintį tapyboje aktualizuoja tremties tema.
„Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki gegužės 6 d.

R. Kmieliauskaitė (1960) – Lietuvos grafikė, akvarelininkė. Daugiausiai menininkės darbuose vaizduojama gamta, gėlės. Akvarelės išsiskiria subtiliais kontrastais, šiltų ir šaltų spalvų derme.

A. Kmieliauskas (1932) – Lietuvos dailininkas tapytojas, grafikas, skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas. A. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų, virš 120 nutapytų portretų ir kt.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki gegužės 6 d.

Menininkų porų kūrybosparodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje yra tęstinio Lietuvos dailės muziejaus projekto, skirto 2019-iesiems pasaulio lietuvių metams, dalis. Šveicarijoje gyvenusių dailininkų Juzefos Katiliūtės (1916–2009) ir Gabrieliaus Stanulio (1915–1999) retrospektyva yra reikšminga galimybė žiūrovus supažindinti su skirtingose kultūrose brendusių kūrėjų darbais, modernistinio meno idėjomis, skirtingų pasaulio ir meno uždavinių suvokimo aspektais.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki gegužės 5 d.

„Šešiolikta iš eilės mano pavasarinė paroda „Meno Nišos“ galerijoje sudaryta iš dviejų dalių.

Pirmoji – tai vaizdai ir istorijos, kurios atėjo į galvą ir nulipo ant drobės per tuos metus po pernykštės parodos, be konkrečios bendrai apjungiančios temos ar stilistikos, tiesiog nevaržydamas savęs paišiau, ką norėjau.

Antroji dalis – tai medinės pasakų iliustracijos, padarytos knygai „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ , kurią išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Tuos paveikslus dariau pernai vasarą ir rudenį“, – parodą pristato autorius.
„Meno nišoje“ veikia iki gegužės 11 d.

Purvas ir gėlės – universaliai suvokiami mitiniai vaizdiniai, glūdintys kūniškoje žmonijos atmintyje tarsi dirvoje tūnančios augalo sėklos ar grybų sporos. Palietos vandeniu, purve sutvinkčioja ir suveša gyvybės šaknys. Iš purvo – beformio ir netauraus – dievai nulipdė žmogų ir paleido į žemę grumtis su savo prigimtimi. Būtent „purvo metafizika“ atveria vartus į pirmapradį gyvybės hibridiškumą, nežabotą polinkį keistis, daugintis, užimti naujas teritorijas ir užvaldyti fėjišku kosminio eroso žaismu.
„Vartų galerijoje“ veikia iki gegužės 10 d.

Ar kada nors esate lankęsi dailininko dirbtuvėje? Ar teko stebėti kūrybos procesą iš arti? MO muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus užfiksavo šiuolaikinių menininkių Monikos Furmanos ir Jolantos Kyzikaitės kūrybinio proceso užkulisius. Kadruose užfiksuotas drobių „augimas“ nuo pirmų potėpių iki galutinės idėjos įgyvendinimo. Filmuodamas kūrybinį procesą V. Butkus užmezga ryšį su autorėmis ir įamžina unikalius paveikslų kitimo momentus. Šie vaizdai leidžia iš arčiau susipažinti su menininkių kūrybine aplinka.

Autorės naudoja skirtingus kūrybos principus: J. Kyzikaitė struktūruoja ir apgalvoja paveikslo siužetą pasitelkdama piešinių eskizus, o M. Furmana improvizuoja ir remiasi savo aktų serija, kurią sieja su vaizdais iš interneto. J. Kyzikaitės drobės atveria pačias įvairiausias žaidimo tematikos interpretacijas. Kuriami siužetai kalba apie žmogiškąsias vertybes, socialines ir autobiografines temas. M. Furmana savo kūryboje konstruoja mistifikuotą ir kintantį moters portretą, fiksuoja gyvenimiškas patirtis, paliečia tapatybės temą.
„MO muziejuje“ veikia iki balandžio 25 d.