Lietuvą trečiąjį kartą atkeliauja Comic Con Baltics! Tai pasaulinio garso populiariosios kultūros reiškinys, kuris įsikurs 16 000 kv. m. užimančiose Litexpo erdvėse. Tai vienintelė vieta, kurioje galite po vienu milžinišku stogu sutikti Holivudo aktorius, filmų kūrėjus, menininkus, komiksų bei beprotiškų kostiumų kūrėjus, fotografijų erdves iš kino studijų, naujausius kompiuterinius žaidimus ir technologijas.
Litexpo, rugsėjo 21-22 d.
Vaikai ir jų suaugę artimieji kviečiami pabūti detektyvais! Ieškodami praeitį liudijančių detalių, klausydamiesi pasakojimų apie miestą, jo istoriją ir išgyvenimus sudėliosime prisiminimus į vietas: griuvusius pastatus ir nusausintas upes, tramvajus ir balionų pardavėjus, kantriai roges traukiančius arkliukus ir paršiukus kiemuose. Interaktyvi žaidybinė edukacija leis pažvelgti į miestą praskleidus laiko skraistę, pamatyti tokį Vilnių, kokio jau nėra, sugretinti praeitį ir dabartį.
Katedros varpinė, rugsėjo 20 d. 18.30 val.
Kada paskutinį kartą vaikščiojote tamsoje, pasišviesdami žvakėmis ir klausėte… požeminių istorijų? Šios ekskursijos metu lankysime senąjį kalėjimą, sužinosime, už kokias nedorybes senieji vilniečiai į jį patekdavo, kaip ten gyvendavo ir ieškosime, gal nors jame užsiliko. Ilguose senamiesčio tuneliuose, pasišviesdami žibintais, klausysimės senųjų legendų, o nusileidus keturis metrus po žeme į šviesias miesto gatves iškilti padės nemirtingumo eliksyras.
Vilniaus Rotušė, rugsėjo 21 d. 11.30 val.
Burtė – ekskursijų vaikams herojė – kartą ji taip pribūrė, kad atsirado Vilniuje, tačiau daug paslaptingesniam ir senesniam, nei dabar. Ji neatpažino klaidžių Senamiesčio gatvelių ir pasimetė. Vaikai, vaikščiodami su Burte, padės jai rasti kelią namo, spręs užduotis, ieškos užuominų slapčiausiose kertelėse, aptiks mistinių būtybių pėdsakų, ir, sėkmingai suradę kelią, gaus Vilniaus burtininko sertifikatą. Edukacinis pasivaikščiojimas sukurtas galvojant apie 5-10 metų vaikus, bet jame gali dalyvauti visi, kam įdomu.
Paminklas karaliui Mindaugui, rugsėjo 22 d. 11 val.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklos erdvėse veiks Linos Eitmantytės-Valužienės iliustracijų ir jos sūnaus Vykinto Valužio fotografijų paroda „Tiltas tarp vaikystės ir dangaus“ su interaktyviais papildymais. Parodą sudaro trys dalys. Pirmojoje – iliustracijos Violetos Palčinskaitės knygoms „Muzika troliui“ (2011) ir „Stebuklinga Mocarto fleita“ (2008–2019), į kurias integruoti muzikos garso įrašai, išklausomi parsisiunčiant į išmanųjį įrenginį programą; antrojoje – iliustracijos Selemono Paltanavičiaus knygoms „Leopardas Leonardas“ (2008), „Maži ežiuko sapnai“ (2016) bei knygų ciklui „Laiškai iš girios“ (2010–2018) su autoriaus įgarsintais tekstais, kuriuos galima klausyti taip pat į išmanųjį įrenginį atsisiuntus specialią programą. Trečiojoje paros dalyje – iliustracijos Jeano Claude‘o Mourlevat knygai „Upė, tekanti atgal“ (2019) ir fotografijų ciklas „Žvaigždėtas dangus“ (2018–2019 m.).
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paroda veiks iki rugsėjo 30 d.
Niekam ne paslaptis, kad šunyčiai gelbėtojai yra vieni iš mylimiausių vaikų herojų visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva! Po visą europą gastroliuojančio teatro kūrėjai paruošė interaktyvaus spektaklio “Šunyčiai skuba į pagalbą” tęsinį – “Šunyčiai gelbėja Cipoletę”. Tai visiškai nauja istorija iš šunyčių gelbėtojų komandos gyvenimo, praturtinta muzikos, šviesų, lazerių ir vaizdo projektorių efektų.
Vilniaus kamerinis teatras, rugsėjo 20 d. 12 val.
Rūsys – šauni vieta, bandantiems slapstytis nuo gyvenimo. Jame, Mažojoje „Lėlės“ teatro scenoje, ir susitinka pora kiek „kuokštelėjusių“ pelėnų bei virtualaus pasaulio valdovas – skaudžiai su mama susipykęs berniukas. Tai istorija apie tiesos paieškas ir būtinybę kalbėtis, apie tai, kad problemos tampa išsprendžiamos jas išsakius ir nuo jų nebėgant. O šalia vienatvės, šeimos, draugystės bei tarpusavio supratimo laukia dar viena pasakojimo linija – puikiausio pasaulyje miesto, Vilniaus! Pelėnų, pratūnojusių savąjį gyvenimą rūsyje, dėka susipažinsime su šio krašto legendomis ir pasakojimais bei susiremsime su tokiomis paslaptingomis Vilniaus būtybėmis kaip kad magų magas Tvardauskas ir Vilniaus Baziliskas…
Vilniaus teatras „Lėlė“, rugsėjo 21 d. 12 val.
Tai dar vienas subtilus, neskardžiabalsis spektaklis, sukurtas „Lėlės“ senbuvių: pjesę parašė mūsų teatro aktorė Nijolė Indriūnaitė, o sceninį jo pavidalą sugalvojo dailininkas ir režisierius Rimas Driežis. Iš didelės motiniškos meilės ir ilgesio pasaulyje atsiradusi Coliukė sutinka daug įvairių jo gyventojų. Bet surasti tikrai artimą sielą nelengva. Tačiau net tokia silpna ir trapi būtybė, kaip Coliukė, neturėtų prarasti vilties – negali būti, kad šalia gyvena tik šykštuoliai Kurmiai ir Pelės, ar tuščiagarbiai Vabalai. Tik nereikia jiems pasiduoti, ir būtinai surasi tuos, kurie tave supras.
Vilniaus teatras „Lėlė“, rugsėjo 22 d. 12 val.
„Ar girdi, ar išgirs žmogus paukščius? Ar patys paukščiai girdi vienas kitą? Ar girdi žmogų šalia esantis žmogus?“ – paklausim, bet verčiau neatsakysim. „Lėlės“ teatro žiūrovams gerai žinomos itin jautrios, poetiškos, daugybę sluoksnių savyje talpinančios Nijolės Indriūnaitės pjesės: „Baltos pasakos“, „Mergaitė su degtukais“, „Gėlių istorijos“ ir kt. Naujausia N. Indriūnaitės pjesė – Raudonosios knygos įkvėpta – šį kartą atsidūrė lenkų režisierės Ewos Piotrowskos rankose. „Raudonojoje knygoje“ stebėsime ir pažinsime paukščius. Šiame žaismingame lėlių spektaklyje per žmogiškus ir teatrinius konfliktus, per paprasčiausią norą išgarsėti skleisis itin rimta, žmogaus ir gamtos, nykstančių rūšių, gyvybės tapimo daiktu tema…
Vilniaus teatras „Lėlė“, rugsėjo 22 d. 14 val.
Vienas tėtis negalėjo nuleisti akių nuo savo mažosios ir atsistebėti kaip greitai ji ūgtelėjo. Rodos tereikia vos nusisukti, vos vieną dieną užtrukti darbe ilgėliau su nauju projektu ir šios mažos rankutės sugriebusios jį už ausų – nebe tokios ir mažos. „O gal čia ne šios rankutės išstypo, gal čia manęs per tuos darbus tapo mažiau?”- susimąstė pagrindinis spektaklio idėjos autorius ir tėtis (Nr. 1) Andrius Kirvela. Tėtis (Nr.2 – Gediminas Šiaulys) tylomis sukdamas ūsą jam pritarė. Taip tėčiams (Nr. 1 ir Nr. 2) gimė idėja kurti spektaklį. Tėčiai į pagalbą pasikvietė teatro laboratorijos „Atviras ratas” komandą ir taip po truputį scenoje gimė naujas spektaklis, kuriame kartu su profesionaliais aktoriais scenoje vaidins ir animuoti personažai.
Menų spaustuvė, rugsėjo 21 d. 16 val.
Teatras ATVIRAS RATAS, pristatydamas vienos dalies muzikinį spektaklį ne tik vaikams ritminiu pavadinimu „Gėda pelėda!“ (pagal įvairių lietuvių autorių poezijos kūrinius) – kviečia visus žiūrovus kartu sužaisti trumpas vaikystės istorijas, pasakojančias apie nenuoramas, išdykėlius, užsispyrėlius, svajoklius, neklaužadas vaikus, t.y., mus pačius. „Moralizuoti ar užsiimti didaktika – tikrai mums neįdomu ir netinka! Bet susitarti ir kūrybiškai išspręsti iškilusią problemą – visada taip!“, teigia spektaklį kuriantys ir jame dalyvaujantys pagrindiniai veikėjai: Vienas, Du ir Trys.
Menų spaustuvė, rugsėjo 22 d. 12 val.
Tai nuotaikinga opera visai šeimai apie paslaptingą vaikų auklę Merę, turinčią stebuklingų galių. Šiuo spektakliu norima paprastai ir įtaigiai papasakoti jaunajai auditorijai apie stebuklus – dideles ir mažas mūsų greitai praeinančio gyvenimo akimirkas. Libretą šiai naujai lietuviškai operai sukūrė poetė Ramutė Skučaitė, kuri, remdamasi Pamelos Travers kūrinių motyvais, savaip perteikė pasakojimus apie Merę Popins. Merė neatsitiktinai vėjo atpučiama į Benų namus tuomet, kai jos labiausiai reikia, nes ponia Ben niekaip negali surasti išdykusiems vaikams tinkamos auklės. Penkiose operos istorijose išvystame ir mūsų kasdienybėje lengvai atpažįstamus personažus – tai ir aikštinga ponia Ben, ir nelaimingas Vincentas, ir nuolankus Auklius, ir dar daugelis kitų. Nors bendras spektaklio tonas šmaikštus, už jo slypi rimta potekstė: juk liūdesys ir džiaugsmas, arba mažoras ir minoras – visada keliauja kartu! (Kompozitorė Raminta Šerkšnytė).
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, rugsėjo 22 d. 12 val.
Saulę, Mėnulį ir žvaigždes žmogus pradėjo stebėti nuo savo egzistavimo pradžios. Jungė juos į sistemas, galvojo pavadinimus, grožėjosi. Tai rodo nepaprastą žmogaus sumanumą ir kūrybiškumą. Lygiai tokie pat smalsūs, kūrybiški ir ieškantys naujovių yra mūsų vaikai. Jie vieną dieną pramerkia savo klausiančias akis ir tuoj pat nori žinoti viską, kas juos supa ir kodėl. Skleistis fantazijai žiūrovams padės smalsusis vaikas vieną vakarą netikėtai sutikęs nakties dangaus kūnus valdančią mistinę būtybę. Teatro erdvė šiame spektaklyje prisodrinta garsų ir estetiškos vizualikos. Visa tai, kas prikausto mažiausiųjų dėmesį ir sužadina smalsumo pojūčius. Spektaklio metu per judesį, šviesas bei muziką žiūrovai sužinos, kas yra auštai virš mūsų.
Teatras „Pradžia“, rugsėjo 22 d. 10 val.
Muzikinis spektaklis vaikams nuo vienerių iki šimto vienuolikos metų. Kas nežino Karlsono, kuris gyvena ant stogo? Karlsono pokštai prajuokins ne tik mažus, bet ir gerokai peraugusius, ir pačius vyriausius žiūrovus – tuos, kurie jau „pačiame jėgų žydėjime“. Kokias išdaigas krės Karlsonas, norėdamas pamokyti savo draugo Mažylio skriaudėją, namų tvarkytoją Freken Bok? Ar susidraugaus ši surūgusi moteriškė su išdaigininku Karlsonu? – Kantrybės, tiktai kantrybės! – pasakytų Karlsonas. Juk visa tai sužinosite mūsų spektaklyje.
Raganiukės teatras, rugsėjo 21 d. 12 val.
Tai pasaka, kaip princesė Klara išvyko į Stebuklingąjį mišką tėčio Laimės ieškoti. Kaip Klara sutiko Batuotą katiną, saugantį įėjimą į Stebuklingąjį mišką… Kaip Klarai keliauti padėjo keistasis elfas ir mažasis drakonas… Kaip Klara nugalėjo piktąją raganą, visus paverčiančią akmenimis, – nugalėjo gudrumu… Ar Klara pagaliau rado tėčio laimę, ir kur ta laimė buvo – sužinosite pamatę spektaklį „Tėčio laimė“.
Raganiukės teatras, rugsėjo 22 d. 12 val.
Rugsėjo 22 d. dalyvaukite orientaciniame edukaciniame žaidime „Surask valstybės simbolius“. Mūsų Muziejuje gausu valstybės simbolių. Ar žinote, kiek vienoje uniformoje gali slėptis Vyčio atvaizdų? O gal galite suskaičiuoti visas trispalves? Nepamirškit ir Gediminaičių stulpų. Suraskit, suskaičiuokit, atlikit užduotis ir susipažinkit su savo valstybės simboliais! Aktyviausių dalyvių lauks simboliniai prizai!
Vytauto Didžiojo karo muziejus, rugsėjo 22 d. 13 val.
Paprastuose paprastos mergaitės Medos namuose dedasi nepaprasti dalykai. Vėlų žiemos vakarą ten susirenka keturi vėjai – Rytys, Vasaris, Vakaris, Žiemys – ir pasakoja įvairiausias keistas istorijas. Paprasta virtuvė virsta pasakiška erdve, kurioje galima sutikti daug paslaptingų sutvėrimų iš Kotrynos Zylės „Didžiosios būtybių knygos“. Šios būtybės ir dievybės, garbintos senovės lietuvių, šiandien vaikams beveik nepažįstamos ir negirdėtos. Spektaklio „Būtybės“ kūrėjai atveria spalvingą ir įdomų lietuviškos mitologijos pasaulį, supažindina su pagrindiniais dievais, jų galiomis bei pomėgiais, jų įtaka mūsų gyvenimui ir leidžia įsivaizduoti, kaip jie gyventų šiandienos pasaulyje. Gabija, ugnies deivė, anksčiau gyvenusi krosnyje, įsikūrė šiuolaikinėje viryklėje, rauginimo dievas Rūgutis moka ne tik surauginti kopūstus, bet ir pagaminti kvepalus „Raugo dvelksmas“, bičių deivė Austėja gali padėti susirasti draugų, Perkūnui siautėti trukdo žaibolaidžiai, o Baubas visiškai neberanda tamsaus kampo, nes visus namus apšviečia elektra. Bet, kaip seniau, taip ir dabar, didžiausią siaubą visiems kelia mirties deivė Giltinė. Jos mirtini nuodai gali amžiams nusiųsti į dausas.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, rugsėjo 22 d. 12 val.
Seniai seniai nuostabioje pilyje gyveno gražuolis princas… Kartą galinga burtininkė, pavergta princo grožio, dovanojo jam rožę… Kartu su gėle ji atidavė ir savo širdį… Žiauruolis! Kaip jis juokėsi… Ir vos tiktai ėmė trypti raudoną žiedą, gražusis veidas ėmė keistis. Dailūs princo bruožai akimirksniu tapo šlykščiu, bjauriu, atstumiančiu snukiu. Kai negailestingas laiko ratas suskaičiavęs beveik tris šimtus metų apsisuko, vieną gūdų rudens vakarą siaučiant audrai, į pabaisos pilies vartus kažkas pasibeldė… Ar pasakoti toliau? Pasakos labai greitai gali virsti tikrove… Praverkime užburtos pilies vartus, kad išgirstume mįslingą ir jaudinančią istoriją. Gal ji padės atskleisti paslaptį – ar meilė gali siaubūną vėl paversti žmogumi?
Kauno valstybinis lėlių teatras, rugsėjo 21 d. 12 val.
Tai nuotaikinga ir žaisminga pasaka apie vienos dienos nuotykius, kuriuos patiria vaikai – Kaukučiai, netikėtai įgavę neribotą laisvę ir iškeliavę į Didžiąją girią. Įspūdžių ir atradimų kupinoje kelionėje jie pradeda suprasti, kas yra atsakomybė rūpintis tuo, kuris mažesnis, silpnesnis ir nuo tavęs priklausomas. Šis spektaklis apie pačią gražiausią pareigą, be kurios mūsų gyvenimas tikrai daug prarastų, – pareigą rūpintis kitais. Spektaklio kūrėjai į sudėtingą šeimos pasaulį, į jos narių tarpusavio santykius mėgina pažvelgti vaiko akimis ir bando ieškoti atsakymų į rimtus klausimus: kas yra šeima, kaip ji atsiranda, kas jungia žmones, gyvenančius po vienu stogu?
Kauno valstybinis lėlių teatras, rugsėjo 22 d. 12 val.
Šio unikalaus spektaklio – projekto autoriui ir režisieriui Donatui Savickiui bei dailininkei, Donato žmonai Angelinai Furmaniuk – Savickienei idėja sukurti spektaklį kūdikiams kilo susilaukus savo vaikelio. Šio projekto tikslas – ugdyti lėlių teatro žiūrovus nuo kūdikystės ir užpildyti patiems mažiausiems vaikams iki trejų metų bei juo auginantiems tėveliams skirtų renginių spragą. „Miego pagalvėlės – sapnų pasakėlės“ – trys spektakliai apie mus supančią aplinką: dangų, vandenį, žemę. Kiekvienoje serijoje skirtingą stichiją atskleidžia vis kitoks siužetas, forma, vizualinis sprendimas, atmosfera. Pirmoji serija „Sapnų pasakėlė – diena/naktis“ pasakoja apie dangaus gyventojus: saulę, debesis, lietų, paukščius, vaivorykštę…
Klaipėdos lėlių teatras, rugsėjo 21 d. 11 ir 12 val.
Šio unikalaus spektaklio – projekto autoriui ir režisieriui Donatui Savickiui bei dailininkei, Donato žmonai Angelinai Furmaniuk – Savickienei idėja sukurti spektaklį kūdikiams kilo susilaukus savo vaikelio. Šio projekto tikslas – ugdyti lėlių teatro žiūrovus nuo kūdikystės ir užpildyti patiems mažiausiems vaikams iki trejų metų bei juo auginantiems tėveliams skirtų renginių spragą. „Miego pagalvėlės – sapnų pasakėlės“ – trys spektakliai apie mus supančią aplinką: dangų, vandenį, žemę. Kiekvienoje serijoje skirtingą stichiją atskleidžia vis kitoks siužetas, forma, vizualinis sprendimas, atmosfera. Pirmoji serija. Antroje serijoje „Sapnų pasakėlė – vandenynas“ pasineriama į vandenyno gelmes, kuriose sutinkami vandenyno gyventojai.
Klaipėdos lėlių teatras, rugsėjo 22 d. 11 ir 12 val.
Kaubojus Vudis niekada neabejojo dėl savo paskirties ir gyvenimo prasmės: būti geriausiu įmanomu žaislu savo šeimininkui – iš pradžių Endžiui, o vėliau ir Bonei. Tačiau gyvenimas eina į priekį ir Bonės namuose atsiranda naujas, ir labai keistas žaislas Forkis: be visų kitų savo keistenybioų, Forkis dar yra įsitikinęs, kad yra ne žaislas, bet… šiukšlė! Kol Vudis visaip mėgina įrodyti Forkiui, kad jis klysta, Bonė visus savo žaislus pasiima į tolimą kelionę. O joje bičiulių laukia daugybė nuotykių, netikėtas susitikimas su buvusia Vudžio mergina Bo, nauji draugai ir svarbios gyvenimo pamokos…
Kino teatrai ir seansų laikai.
Vienas mylimiausių visų laikų šeimos filmų, tik pasirodęs iškart tapęs tikra sensacija, po 25m. pertraukos sugrįžta į kino teatrus kaip kompiuteriu sukurtas „vaidybinis“ filmo perdirbinys – nepaprasto grožio ir nuostabios muzikos apsuptyje pasakojama šeimos vertybių ir tikros draugystės istorija įspūdingame filme „Liūtas karalius“.
Kino teatrai ir seansų laikai.
Nugalėję žaliąsias kiaules, norėjusias pavogti paukščių kiaušinius, Raudonukas, Čakas ir Bomba mėgaujasi savo naujuoju didvyrių ir gelbėtojų statusu. Nugalėtos kiaulės gyvena netolimoje saloje ir, vadovaujamos savojo karaliaus, kurpia vis naujus keršto prieš paukščius planus. Tačiau viskas pasikeičia, kuomet iškyla netikėta grėsmė iš ne per toliausiai esančios trečiosios salos. Pasirodo, tame ledo kampelyje jau daugybę metų gyvena paslaptingas purpurinis paukštis Zeta, kuriam iki gyvo kaulo įgriso nuolat kalenti snapu iš šalčio ir jis nusprendžia pasidairyti naujų namų. Žinoma, ne draugiškai, o pasitelkęs visą savo išmonę ir naujausius karinius išradimus. Atsiradus naujam priešui, paukščiai ir kiaulės privalo bent laikinai užmiršti savitarpio nesutarimus ir susivienyti prieš bendrą grėsmę.
Kino teatrai ir seansų laikai.
Kino teatrai ir seansų laikai (Utena).
Prieš pora metų didžiuosiuose ekranuose (filme „Šuns tikslas“) jau matytas šuo Beilis laimingas gyvena fermoje, su mylimu šeimininku Itanu (aktorius Dennis‘as Quaid‘as) ir jo žmona. Tiesa, dabar Beilis turi ir naują geriausią draugę bei žaidimų partnerę – dvejų metukų Itano anūkę Si-Džei. Tačiau vieną dieną laimingo ir beprotiškai mergaitę mylinčio šuns gyvenimas pasikeičia, kuomet Si-Džei mama nusprendžia su mergaite išvažiuoti gyventi kitur.
Kino teatrai ir seansų laikai.
Kino teatrai ir seansų laikai (Utena).
