Lėlė-marionetė Italijos muziejuje „Museo delle Arti e Tradizioni Popolari“. | Foto: „Vilniaus galerija“

Rubrikoje „Pasaulio paveldo sąrašas“ kviečiame nusikelti į pietinį Italijos regioną Siciliją. Būtent čia prasidėjo ir išpopuliarėjo įdomi itališka tradicija – marionečių lėlių operos (italų k. opera dei pupi). Dabar jos įtrauktos į UNESCO žmonijos žodinio ir nematerialiojo paveldo šedevrų sąrašą.

Nors modernioji sicilietiškų lėlių operų versija gimė XIX amžiuje, jos ištakos siekia XV amžių, kuomet marionetės buvo įprasta viduramžių pramoga. Tiesa, sicilietiškos ir kitos europietiškos marionetės skiriasi. Jos medinės ir judinamos dviem lazdelėmis – viena prijungta prie lėlės galvos, kita – prie rankos. Taip pat pririšamos ir kelios virvelės, su kuriomis atliekamas tam tikras veiksmas, pavyzdžiui, mojuojama kardu.

Dažnai šios lėlės vilki specialiai joms sukurtus šarvus, tačiau jie apsaugo ne visuomet. Pasirodymų metu lėlės gali būti „sužeidžiamos“, tuomet iš jų žaizdų pasipila kraujas, pagamintas iš burokėlių sulčių.

Tradiciškai lėlių operos pasakoja viduramžių istorijas ir herojiškus žygius. Karai, kovos su įvairiomis pabaisomis, nesutarimai tarp didikų ir valstiečių – dažnos spektaklių temos. Vis dėlto kiekvieno spektaklio scenarijus originalus, o dialogai neretai improvizuojami talentingų lėlių aktorių.

Nors lankantis Palerme ar kituose Sicilijos miestuose gražiąsias lėles galima pamatyti kone kiekvienoje suvenyrų parduotuvėlėje, lėlių-marionečių operų tradicijos nyksta. Atsiradus šiuolaikinėms pramogoms, lėlių teatrai bei marionečių gamintojų krautuvėlės ėmė sparčiai užsidarinėti, o, svarbiausia, nebeliko iš kartos į kartą apmokomų lėlininkų.

Laimei, net ir išblėsus populiarumui šių autentiškų lėlių pasirodymų vis dar galima išvysti. Tad jei lankysitės Sicilijoje, nepraleiskite progos jais pasimėgauti!

Lėlės-marionetės Italijos muziejuje „Museo delle Arti e Tradizioni Popolari“. | Foto: „Vilniaus galerija“