Balandžio 11 dieną, ketvirtadienį, 17 valandą Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje (A. Goštauto g. 1) atidaroma retrospektyvinė Šveicarijos lietuvių menininkų Juzefos Katiliūtės ir Gabrieliaus Stanulio kūrybos paroda, pradedanti muziejaus vykdomą „Kūrybinių tandemų“ projekto parodų ciklą. Paroda veiks iki gegužės 5 dienos.   

Parodos atidaryme dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė.

Menininkų porų kūrybos parodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje yra tęstinio Lietuvos dailės muziejaus projekto, skirto 2019-iesiems pasaulio lietuvių metams, dalis. Šveicarijoje gyvenusių dailininkų J. Katiliūtės (1916–2009) ir G. Stanulio (1915–1999) retrospektyva yra reikšminga galimybė žiūrovus supažindinti su skirtingose kultūrose brendusių kūrėjų darbais, modernistinio meno idėjomis, skirtingų pasaulio ir meno uždavinių suvokimo aspektais.

Menininkų porų kūrybos parodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje yra tęstinio Lietuvos dailės muziejaus projekto, skirto 2019-iesiems pasaulio lietuvių metams, dalis.

Lietuvos dailės muziejaus išeivijos dailės kūrinių rinkinyje reikšmingą vietą užima G. Stanulio kūryba. Menininkas svariai prisidėjo prie Šveicarijos meno studijų kūrimo. Jam buvo patikėtas Meno mokyklos reorganizavimas į universitetinę ir jos prijungimas prie valstybinio Ženevos universiteto. Menininkas čia dirbo nuo 1963 metų kaip profesorius. Aktyvus dailės parodų dalyvis G. Stanulis Šveicarijos spaudoje buvo minimas kaip vienas savičiausių, turintis išskirtinį braižą menininkų. Jis ypač įdomiai dirbo su šviesomis, spalvomis. G. Stanulio drobėse atsispindi filosofiniai tapybiški ieškojimai, skulptūrose ryški modernizmo dvasia. Parodoje eksponuojamos jo tapybos drobės ir kamerinės skulptūros iš LDM rinkinio.

G. Stanulis, „Šakos“, 1981

J. Katiliūtė, „Sudrumsta gamta“, 1981

J. Katiliūtės darbuose atsiveria dinamiška plastinių formų kaita: nuo realistiškai sodrių vaizdų peizažų ir figūrų tapyboje iki jautriai niuansuotų, ekspresija pulsuojančių, spalvingų gamtos motyvų. Parodoje lankytojai pamatys G. Stanulio tapybos ir skulptūros darbus, skaidres su viešosioms erdvėms sukurtais darbais, dokumentinę medžiagą. J. Katiliūtės kūrybą lydi gausus dokumentinis archyvas, jos laiškai, tapybos paletė, teptukai ir G. Stanulio pamėgta kepurė, kurią dėvėdamas mėgo tapyti. Demonstruojamame filme perteikiami žmonių, artimai pažinojusių autorę, pasakojimai. Dailininkų kūrybos pristatymas bus papildytas parengtu išsamiu jų kūrybos katalogu.

J. Katiliūtė surengė tik tris personalines parodas, tačiau ji buvo aktyvi Šveicarijos moterų dailininkių sąjungos narė, dalyvavo bendrose parodose. Jos kūryboje – daugiausia peizažo žanro darbuose – atsiveria grafiniai ir spalviniai ieškojimai, darbai pulsuoja kūrybine energija ir spalvingumu. Kritikai J. Katiliūtę dažnai apibūdindavo kaip jautrią gamtos interpretatorę, savo tautinių šaknų puoselėtoją. Pirmasis dailininkės kūrybinis „sugrįžimas“ į Lietuvą žymimas 1988 metais, kai pirmą kartą Vilniuje buvo surengta Lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos paroda, kur ji dalyvavo su keliais kūriniais, o jau 1994 metais Lietuvos dailės muziejaus centriniuose rūmuose buvo atidaryta išsami J. Katiliūtės personalinė paroda su tapybos kūriniais, piešiniais ir iliustracijomis. Po šios parodos dailininkė dalį savo paveikslų padovanojo Lietuvai. Tuomet dailės kritikai pastebėjo, kad J. Katiliūtės kūrybos pasaulis yra artimas Šveicarijos gamtai, tačiau jame atsispindi ir lietuviška pasaulėjauta. Remdamiesi J. Katiliūtės vieno peizažo pavadinimu, jie visą jos kūrybą apibūdino kaip magišką. Nors visą savo gyvenimą menininkė gyveno Šveicarijoje, širdyje visada puoselėjo lietuvybę ir parodose prisistatydavo lietuve.

J. Katiliūtės ir G. Stanulio kūryba simboliškai grąžinama Lietuvos žiūrovams, jie yra tarsi dviejų šalių kultūrų atspindys, inspiruojantis atvirumą ir ryšį su išeivijoje gyvenančiais tautiečiais. Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, Marijampolės kultūros centro, privačių Vidmanto Martikonio, Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ kolekcijų.