Rugsėjo 10–15 dienomis Vilniuje festivalio renginiai užpildys ne tik įprastas Menų spaustuvės erdves, bet ir netradicines vietas: Bernardinų sode, nuo kurio kažkada ir prasidėjo šio festivalio istorija, įsikurs prancūzų cirko trupės „Le Cirque Plein d‘Air“ palapinė, Energetikos ir technikos muziejuje – švedų žonglieriai „Kapsel“, vadinantys savo spektaklius moksliniu arba išmaniuoju cirku. Jau keturiolika metų Lietuvos publiką atradimais stebinantis renginys kaskart vis labiau plečiasi, tad šiemet žiūrovams pasiūlys iki šiol didžiausią trupių bei atlikėjų puokštę – 11 spektaklių, atstovaujančių 9 valstybėms.
Vienas pagrindinių šių metų festivalio tikslų – pristatyti kuo platesnę cirko disciplinų ir technikų įvairovę. Dar niekuomet anksčiau festivalio metu nebuvo progos pamatyti tokį didžiulį ir įvairialypį spektaklių žanrų ar disciplinų skaičių – žiūrovai išvys tradicinę, lankstumo bei oro akrobatiką, klasikinį ir mokslinį žongliravimą, Cyro ratą ir kinišką stulpą, klounadą ir lanką, kabaretą ir egzorcizmą, fizinį ir cirko teatrą, muzikinį cirko spektaklį ir šokio bei cirko lydinį.
„Naujojo cirko savaitgalio’19“ programoje – aukščiausio lygio, per žymiausius festivalius bei cirko erdves keliaujančios trupės „Galapiat Cirque“ ir „Compagnie LPM“ (Prancūzija), „Kaaos Kaamos“ (tarptautinė akrobatų komanda iš Švedijos), taip pat – jauni Lietuvos bei aplinkinių šalių artistai. Augantis festivalis ir tobulėjanti jo programa liudija, kaip greitai kinta Baltijos šalių šiuolaikinio cirko kokybė – žiūrovai galės tuo įsitikinti pamatę pastaruosius mėnesius įvairias šalis lankančius estų bei latvių kūrinius, o greta jų – ir Lietuvoje dar nematytą tautietės iš Londono Giedrės Degutytės solo spektaklį bei Džiugo Kunsmano, Marijos Baranauskaitės ir argentiniečio Eneas Vaca Bualó naujausio spektaklio eskizą. Festivalį taip pat papuoš Prancūziją ir Suomiją atstovaujančios trupės „Cie Biscornue“ pasaulinė premjera.
Šiuolaikinis cirkas Vakaruose vystosi neįtikėtinais tempais ir kai kuriose šalyse ima dominuoti tarp scenos menų, iš dalies pakeisdamas teatro vaidmenį visuomenėje. Dėl savo atvirumo, demokratiškumo, prieinamumo jis dažniausiai yra labai lengvai pasiekiamas bet kurio išsilavinimo, iš bet kokio kultūrinio konteksto ar socialinio sluoksnio kilusiam žmogui.
Ne veltui Prancūzija nacionalinių cirko centrų tinklą plėtoja jau nebe didžiuosiuose miestuose ar regionų centruose, kaip vyko su teatru ar šokiu, bet visiškai mažuose, nuo pagrindinių megapolių nutolusiuose miesteliuose, skaičiuojančiuose ir nuo vos keleto iki keliolikos tūkstančių gyventojų. Pastaruosius 20–30 metų ypač sparčiai augančio cirko meno įvairovė ir daugiasluoksniškumas įvairiomis kryptimis ir būdais plinta ne tik Vakarų Europoje, kur turi giliausias tradicijas, bet ir kituose regionuose, tarp kurių – su šia meno šaka vis plačiau susipažįstančios Baltijos šalys.
„Naujojo cirko savaitgalis’19“ dar vienus metus prisidės prie šios plėtros ir pakvies žiūrovus atsiverti netikėtumams.