Jurijus Štapakovas | Pranešimo spaudai nuotr.
2019 m. liepos 30 d., antradienį, 17 val. „Dienovidžio“ skvere (Didžioji Vandens g. / Tomo g., Klaipėda) pristatoma Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) meno rezidento Jurijaus Štapakovo (Sankt Peterburgas, Rusija) instaliacija „Wall / Siena“.
Šių metų KKKC meno rezidentūros tema – „Grafinė subordinacija“. Čia kuriantiems menininkams siūloma laisvai reflektuoti Klaipėdos miestą, sudaryti asmeninius kūrybinius maršrutus, savo meninius projektus paversti kultūriniu įvykiu, sukeliančiu vietinės bendruomenės reakciją ir įtraukiančiu ją į šį procesą.
Menininkas Jurijus Štapakovas kartu su jam talkinančiu kolega Dimitriu Lurie ir asistente Eva Sandoz rezidentūros metu rinkosi kurti erdvinę grafiką – jo instaliacija „Wall / Siena“ savo forma atliepia šiemetinę rezidentūros temą, tačiau peržengia įprastinės grafinės raiškos ribas ir tampa skulptūrine kompozicija. Angliško žodžio „wall“ (siena) formos konstrukcija, užtverianti skvero praeivių srautus, iš tiesų nėra siena: sudarytą iš atskirų elementų – tarsi dolmenų – ją galima pereiti kiaurai.
Savo kūriniu menininkas J. Štapakovas analizuoja laisvės temą – ir nebūtinai politine prasme, nors kuriant projektą ir būta asociacijų su Berlyno siena. „Kodėl siena? – paprašytas pakomentuoti perklausė menininkas. – Todėl, kad tai susiję su asmens laisvės, santykių tarp žmogaus ir visuomenės klausimais, su apribojimais, kuriuos mes patys sau susikuriame. Šią instaliaciją galima interpretuoti įvairiai. Bet pati svarbiausia mano idėja – laisvės idėja. Kai žmogui iškyla kokia nors problema ir jis negali rasti būdų ją išspręsti, kai, atrodytų, visos durys uždarytos, reikia išeiti pro langą ar ieškoti kokios nors kitos nestandartinės išeities. Taigi mano siena – tai išeities idėja, išeities į kitus matmenis, iš kažko uždaro, pavyzdžiui, kai tau atrodo viskas blogai ir atrandi būdą pažvelgti į situaciją kitu žvilgsniu, iš kitos pozicijos, tuomet supranti, kad nieko katastrofiško neįvyko.“
Pasak menininko, tarpai tarp instaliacijos raidžių – tarsi materializuota erdvė, suteikianti galimybę nestandartiniu būdu įveikti kliūtį. Kartu tai – asmeninės erdvės interpretacija. „Žmonės gyvena bendruomenėje, todėl jie susikūrė bendro gyvenimo taisykles ir apribojimus. Mes visi laikomės šių taisyklių, stengiamės joms nenusižengti, kaip mokoma Biblijoje. Bet be dešimties Dievo įsakymų egzistuoja ir elgesio normos. Išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Europoje, žmonėms labai svarbi asmeninė erdvė, kurios negalima pažeisti. Primityvesnėse bendruomenėse žmogus gali nepažįstamam žmogui paploti per petį ar kitaip prisiliesti. Man labiau patinka, kai niekas negali pažeisti mano asmeninės erdvės. Bet tai dažnai įvyksta, ir aš ieškau būdų, kaip ją apsaugoti, net ir su man artimais žmonėmis.“
Instaliacijai pasirinkta vieta – tiesiai ant tako – daug ką gali piktinti ar provokuoti. Toks ir buvo autoriaus sumanymas: „Mane, kaip menininką, domina provokacija – tiek asmeniniuose santykiuose, tiek ir kūryboje. Stebiu publikos reakcijas ir jas vertinu. Kita vertus, savo interaktyviu kūriniu siekiu įtraukti publiką į diskusiją. Norėčiau, kad ši instaliacija taptų pagrindu išreikšti savo mintis, poziciją į laisvę, suvaržymus, į tai, kas jiems trukdo, ką jie mėgsta, ko nemėgsta. Todėl specialiai nedažysiu medžiagos, iš kurios pagaminta siena – tai bus tarsi nebaigtas statyti objektas iš medžio drožlių plokštės (MDP). Siūlau išnaudoti šią sieną kaip skelbimų lentą – kabinti savo skelbimus, piešti kokius nors ženklus ar grafičius. Labai norėčiau, kad kiekvienas praeivis ant tos sienos paliktų savo žinutę kam nors – gal Dievui, gal bičiuliui, gal kaimynams ar ateities kartoms… Toks ir yra mano tikslas – kad šie keli objektai, sudarantys instaliaciją, būtų iš visų pusių apklijuoti, aprašinėti ir pasmerkti laiko poveikiui“, – apie instaliaciją „Wall / Siena“ pasakojo menininkas.
Jurijus Štapakovas – plataus diapazono eksperimentinės grafikos ir instaliacijų kūrėjas, jo kūrinių yra Ermitažo muziejuje (Sankt Peterburgas, Rusija), Krokuvos nacionaliniame muziejuje (Krokuva, Lenkija), Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje „MoMa”, menininko rankų darbo knygos saugomos Sankt Peterburgo viešojoje, Aleksandrijos (Egiptas), Rygos (Latvija), Saksonijos valstybinėje (Drezdenas, Vokietija) ir Berlyno nacionalinėje bibliotekose (Vokietija).
