Konkurso „Namų darbai“ nugalėtojos Azadeh Besharati nuotr.

Vilniuje tryliktą kartą surengtas vienintelis Lietuvoje tarptautinis fotožurnalistikos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas“. Pasaulinio lygio spaudos fotografų sukurtus fotopasakojimus sostinėje bus galima pamatyti iki lapkričio 29 dienos, erdvėje priešais Radvilų rūmų muziejų (Vilniaus g. 24).

Šiemet visuomenei pristatytus fotopasakojimus jungia stipri autobiografiškumo tendencija. „Tai puiki proga norintiems iš arčiau pažvelgti į tai, kas vyksta gyvenimuose tų, kurie dirba kitoje fotoaparato pusėje“, – sako festivalio organizatorius Jonas Staselis.

Šių metų festivalis taip pat griauna mitus, kad fotožurnalistai temų savo projektams turėtų ieškoti konflikto zonose ar toli už namų sienų. Arčiau nei arti apie paties kūrėjo gyvenimą ir šeimą pasakoja Sofie Mathiassen (Danija) ilgalaikis projektas „Bet didžiausia yra meilė“ kuriame įamžinta jos senelių istorija, susidūrus su nepagydoma liga.

Alinos Kočetkovos serija „Kai sirgau“ pasakoja apie asmeninius išgyvenimus patirtus po 29-ojo gimtadienio, kai jai buvo diagnozuotas vėžys. Šio fotopasakojimo vienas tikslų – pakeisti daugybę klaidingų stereotipų ir klaidingos informacijos apie likusius gyvus ar vis dar kovojančius su vėžiu žmones. A. Kočetkova apnuogina kraupią realybę: „Daugelis sveikų žmonių tiesiog nenori apie tai girdėti, ir kartais vėžiu sergantys pacientai netgi laikomi apgailėtinais „gyvais negyvėliais“.

Ievos Budzeikaitės fotopasakojimas apie geriausią draugę, kurią ši klastinga liga vis tik pasiglemžė, tačiau liko šviesus tikėjimas šeima ir prisiminimas apie jos gebėjimus džiaugtis kiekviena smulkmena. „Giedrei buvo 28-eri, kai sužinojo savo diagnozę – ketvirtos stadijos krūties vėžys. Nežinojau, kaip reaguoti, nes atrodo, kad jauni žmonės tokiomis ligomis neserga, o ypač mano aplinkoje“, – sako ne pirmus metus Lietuvos kariuomenės fotografe dirbanti Ieva.

Akimirka iš renginio, dalyvės Ievos Budzeikaitės darbas | Domo Rimeikos nuotr.

Festivalio metu surengta tarptautinė konferencija „FotoŽurnalistikos ribos“, kurioje darbus pristatė ir apie fotožurnalisto misiją kalbėjo tikras šios profesijos grandas Sergėjus Maksimyšinas. Jo nuotraukas publikuoja „The Times“, „Time“, „Newsweek“, „Liberation“, „Washington Post“, „Stern“, „Focus“ ir kiti pasauliniai leidiniai. Sergėjus taip pat yra pasaulinio konkurso World Press Photo laureatas.

Daugybę garsiausių apdovanojimų pelnęs Fabio Bucciarelli konferencijos metu atskleidė kaip svarbu fotožurnalistui nušviesti ne tik sensacingą akimirką, bet ir tai, kas nutinka užgesus kamerų šviesoms ir atsitraukus visuomenės dėmesui. F. Bucciarelli konferencijoje pristatytas pasakojimas „Pasienio siena“ atskleidžia 4 moterų ir jų šeimų likimus šioms imigrantėms bandant kirsti JAV ir Meksikos sieną. Fotografas tvirtina: – visi mato naujienų vaizdus, kurie trunka akimirką kompiuterio ekrane ar televizijos siužete, bet tų žmonių gyvenimas bei problemos tęsiasi. O kaip jos tęsiaisi pavykus ar nepavykus pasiekti išsvajotąją JAV, – niekam tampa nebeaktualu. Fotožurnalisto atsakomybės dalykas – kalbėti apie temą nei tik žinių akimirkų „atplaišomis“ o ilgesniu ir išjaustu fotopasakojimu.

Spaudos fotografijos konferencijoje aptarti spaudos fotografams kylantys iššūkiai bei jų nagrinėjamos temos: kodėl jos rūpi patiems fotožurnalistams ir kodėl jos svarbios visuomenei? Kalbėta apie fotožurnalistikos ir jos kūrėjų atsakomybę. Tokio pobūdžio renginiai yra viena iš retų galimybių šalies spaudos fotografams tobulėti, – deja nuo 1992 metų Lietuvoje fotožurnalistika nėra dėstoma akademiniu lygmeniu.

Parodos atidarymas | Domo Rimeikos nuotr.

„Skalvijos“ kino centre vykusio uždarymo vakaro metu apdovanoti naujojo festivalio konkurso „Instant Instax“ laureatai. Jais tapo Inga Dinga, Erika Mizikaitė ir Andrius Zakarauskas.  Konkurso tikslas – skaitmeninės gausos amžiuje įvertinti fotografų gebėjimus „pagauti“ lemtingą akimirką vienu kadru.

Apdovanojimų vakaro metu paskelbti festivalio konkursų „Gyvenimo ratas“ ir „Namų darbai“ fotopasakojimų autoriai. Pagrindinio festivalio konkurso nugalėtojo iš Italijos Stefano Schirato serija – pastarųjų ketverių metų dirbas „Terra Mala“. Tai projektas kalbantis apie aplinkos taršą Pietų Italijoje, analizuojantis sąsajas tarp užterštumo ir nesveikos aplinkos sukeliamų ligų. Stefano rašo: „Visus tuos žmones vienija bendra lemtis ir tokia stipri ištikimybė savo gimtinei, kad jei drįstumėte jų paklausti, kodėl jie neišvyksta, galite sulaukti atsakymo: „O kurgi man eiti?“.

Konkurso „Namų darbai“ nugalėtojos Azadeh Besharati iš Irano fotopasakojimas kalba apie gyvenimo negandų blaškomas dvynes Šimą ir Šivą. Jos žino, kad gyventi yra jų prigimtinė teisė, ir tai padeda joms priešintis sistemai ir neleisti kitiems riboti jų teisių. Jos yra vienatvės ir bendrumo derinys, laimė ir liūdesys viename.

Konkurso „Namų darbai“ nugalėtojos Azadeh Besharati nuotr.

Konkurso „Namų darbai“ nugalėtojos Azadeh Besharati nuotr.

Didžioji dalis festivalio autorių pristatytas serijas kūrė savo iniciatyva, nes jų temos nėra populiarių ir greito vartojimo žiniasklaidos priemonių prioritetu.

Sergėjaus Stoitelevo iš Rusijos fotopasakojimas kalba apie jaunos moters Nadios, užmezgusį tvirtą ryšį su šešiolikmečiu berniuku Fedia sergančiu keliomis neurologinėmis ligomis, įskaitant autizmą ir lengvą cerebrinio paralyžiaus formą.

Tatjanos Tkačiovos iš Baltarusijos serija „Tarp teisybės ir gėdos“ pasakoja apie moteris, kurios dėl skirtingų priežasčių nusprendė pasirinkti abortą. Šią seriją autorė pradėjo sužinojus, kad jos mamai buvo padarytas abortas, kai ji laukėsi Tatjanos sesers, tačiau įvyko Černobylio katastrofa.

Jalalas Shamsazaranas iš Irano pasakoja kaip klimato kaita, sausra, kritulių mažėjimas, neadekvatūs vyriausybės veiksmai ir ežerų bei pelkių sausėjimas paveikė Irano pietryčiuose esantčius Sistano ir Beludžistanoi regionus.

Valerijaus Mielnikovo serija pasakoja apie Donbaso regiono pilkosios zonos teritoriją, zonos be aiškių ribų erdvėje ir laike.

Marko Risovič iš Serbijos pasakoja apie 2015 m. pabėgėlių krizę alkanų krašte. Šią žmogiškąją tragediją lydėjo daug skaudžių scenų, abejotinų politinių sprendimų ir įtampos visame regione.

Lukas Kreibigas iš Vokietijos pasakoja apie vakarinės Grenlandijos Ūmanako salos miestelį, kaip Arkties sala per pastaruosius 50 metų greitai keičiasi iš tradicinės žvejų ir medžiotojų bendruomenės į šiuolaikinės visuomenės miestą.

Šiva Khadem iš Irano atskleidžia vieną procentą pasaulio gyventojų sudarančių dvynių, trynukaų ir kitų vienu metu gimusių vaikų gyvenimą.

Ramūno Danisevičiaus serija, pristatanti lietuvišką fotodokumentinkos platformą „Latitude55“ , pasakoja apie trisdešimt šešerių metų moterį kuri nežiūrint neįgalumo neužsidarė tarp keturių sienų,bet gyvena įprastą žmogaus gyvenimą: ūkininkauja, skaito knygas, keliauja, pramogauja, ilsisi prie jūros kartu su visais pajūrio poilsiautojais.

Akimirka iš renginio | Domo Rimeikos nuotr.

Kaip ir kasmet – konkursą „Gyvenimo Ratas“ vertino tarptautinė komisija: Thomas Borberg Danijos fotožurnalistikos mokyklos DMJX dėstytojas, daugelio knygų fotoredaktorius ir nacionalinių bei tarptautinių fotografijų konkursų, tarp jų ir 2016 m. bei 2018 m. Pasaulio spaudos fotografijos (World Press Photo) konkursų, žiuri narys. 2009 m. buvo paskirtas vyriausiuoju „Politiken“ fotoredaktoriumi).

Andrejus Polikanovas buvęs„Time Magazine“ Maskvos biuro fotoredaktorius. Šiuo metu žurnale „Russian Reporter“, nuo 2015 m.balandžio „Takie Dela“ internetinės žiniasklaidos vizualiosios kūrybos direktorius. Įvairių nacionalinių ir tarptautinių fotokonkursų žiuri narys.

Maria Mann „European Pressphoto“ agentūros konsultantė, atsakinga už tarptautinius santykius, teisėjavusi daugelyje tarptautinių fotožurnalistikos konkursų), Maksimas Dondiukas (fotografas, dokumentalistas pelnęs: Prix Pictet fotografijos premiją, Lucie apdovanojimus, Remi Ochliko apdovanojimą ir k.t., 2011 m. tapo festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ nugalėtoju), Jonas Staselis (Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas, festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ vadovas). Generalinis festivalio rėmėjas Fujifilm, projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Festivalio dalyvių fotopasakojimus, eksponuojamus lauko parodose, galima pamatyti Vilniuje, aikštėje šalia įėjimo į Radvilų rūmų muziejų (Vilniaus g. 24) iki 2019 m. lapkričio 29 dienos. Vėliau parodas numatoma eksponuoti kitose Vilniaus erdvėse bei šalies miestuose, kartu su festivalio idėjos bei išleisto žunalo „Fotografijos ratas“ pristatymu.