Pranešimo spaudai nuotr.

Didžiojoje gatvėje 1907 m. buvo įkurtas pirmasis stacionarus kino teatras Vilniuje. Didžiosios gatvės kino salėse vilniečiai filmus žiūrėjo beveik šimtmetį. Parodos „Didžioji gatvė“ rengėjai kviečia lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 19 val. patirti ankstyvųjų Vilniaus kino teatrų atmosferą Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4), parodą lydinčiame kino seanse, rengiamame kartu su projekto partneriu – ankstyvojo kino festivaliu „Pirmoji banga“.

Galerijos lankytojai išvys unikalią filmo „Kova dėl Materhorno“ 9,5 mm kino juostos kopiją. Originalus filmas italų režisierių Mario Bonnardo ir Nunzio Malassomos buvo sukurtas 1928 m. Šveicarijoje, bet iki šiandienos iš 117 minučių trukmės dramos devynių veiksmų teliko šeši. Spėjama, kad trys veiksmai buvo iškirpti dėl politinių priežasčių, britų ir italų alpinistams nesutariant, kurie pirmieji įkopė į Materhorną.

1952 m., kai nebylus kinas jau grimzdo į užmarštį, filmas vėl netikėtai atgimė – studija „Pathescope“ išleido trumpąją šio filmo versiją. Kopija, iškarpius dideles istorijos dalis, tapo įtempta romantine veiksmo drama. Ši mažojo kavinių ir namų formato 9,5 mm trijų ričių kino juosta, trunkanti apie 36 min., ir bus rodoma per seansą. Filmui akomponuos kino taperis Viktoras Orestas Vagusevičius.

Prieš filmą bus rodomos XIX a. „magiškojo žibinto“ skaidrės. „Magiškasis žibintas“ (laterna magica) – tai ankstyvasis vaizdų projektavimo įrenginys, naudotas dar iki kino atsiradimo. Reginį įgarsins Viktoras Orestas Vagusevičius ir aktorė Viltė Žalytė.

Programą pristatys ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ įkūrėjas Aleksas Gilaitis. „Pirmoji banga“ yra Europos šalių kino forumą „Scanorama“ papildantis renginys. „Vienas iš festivalio tikslų yra griauti mitus apie ankstyvąjį kiną, – sako Aleksas Gilaitis. – Į mūsų festivalį atėję žiūrovai dažnai nustemba pamatę, kad XX a. pr. filmai nėra tik strakaliojančių nespalvotų paveiksliukų kratiniai. Kartais tai tiesiog genialūs ir laikui nepavaldūs šedevrai. Juk tuo metu nebuvo jokių taisyklių, režisieriai kūrė iš nuojautos, visomis jėgomis bandydami atskirti kino kalbą nuo teatro. Tuo metu viskas buvo originalu, su niekuo nepalyginama, o tai stebina ir įkvepia.“

Įėjimas nemokamas.