Foto: unsplash.com
Vasarį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatytos kino juostos apie kovotojus dėl simpatijų dėmesio ir savo gyvenimo paieškas. Artėjant Valstybės atkūrimo dienai sinefilus kviečiame žiūrėti režisieriaus Juozo Saboliaus dokumentinį filmą apie monsinjorą Alfonsą Svarinską ir Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pristatomą režisieriaus Žilvino Žusino dokumentinį ciklą „Įkvėpti laisvės“ apie žymius Lietuvos menininkus, prisidėjusius prie Lietuvos valstybės atkūrimo. Taip pat galėsime pamatyti Lietuvos tautodailininkų sąjungos pristatomą filmą „Nuogi jausmai medyje“ apie vieną garsiausių Lietuvos medžio drožėjų skulptorių Saulių Lampicką, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji kino popietė Nacionalinėje bibliotekoje kvies susipažinti su jaunosios kartos kino kūrėjomis Klaudija Matvejevaite ir Odeta Riškute. 2018 m. baigusios Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, tais pačiais metais pelnė kino industrijos apdovanojimus. K. Matvejevaitei „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose įteiktas ,,Sidabrinės gervės kiaušinis“ už geriausią studentišką metų filmą ,,Paskutinė diena”, O. Riškutė „Ąžuolo“ apdovanojimuose laimėjo ,,Gilę“ už metų geriausią jaunojo operatoriaus darbą lietuviškame kine. Pirmąjį vasario penktadienį kino popietėje pamatysime du trumpametražius šių kūrėjų filmus.
Filme „Kvarcas“ vaizduojama žiema tarybinės Lietuvos mokykloje. Jos vadovybė įveda reguliarius kvarcinės lempos seansus – kad vaikai gautų trūkstamo vitamino D. Tačiau šeštokui Pijui rūpi ne vitaminas D, o klasiokė, į jį nekreipianti dėmesio. Kad sužavėtų simpatiją, per pirmąjį kvarcinės lempos seansą berniukas ryžtasi pakeisti taisykles.
Režisierės K. Matvejevaitė, O. Riškutė. Operatorė O. Riškutė. Muzikos autorius Teisutis Makačinas. Garso režisierė Iveta Macevičiūtė. Dailininkė Paulina Ružauskaitė. Vaidina Unė Sauliutė ir Pijus Vansevičius.
Filme „Kai perplauksi upę“ pasakojama apie 1990-ųjų Atgimimo pavasarį. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje – ekonominė blokada. Ukrainietis studentas Tarasas atvyksta į mažą Lietuvos miestelį, kur dideliame name gyvena mylimoji Regina. Netikėtas svečias dar paaštrina įtampą merginos šeimoje. Regina turi priimti sprendimą: likti klijuoti byrančios tėvų santuokos ar keliauti kurti savo gyvenimo.
Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinėje trumpametražių filmų programoje „Kai perplauksi upę“ pripažintas geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu, laimėjo du prizus – kaip geriausias lietuviškas ir apskritai geriausias filmas.
Kviečiame pasižiūrėti filmo anonsą ›
Režisierė K. Matvejevaitė. Operatorė O. Riškutė. Kompozitorius J. Jurkūnas. Garso režisierius V. Valiūnas. Dailininkė P. Ružauskaitė. Kostiumų dailininkė R. Kyguolytė-Pranskevičė.
Filmus pristatys autorės. Filmai rodomi lietuvių kalba. Kino salėje vietų skaičius ribotas (22 vietos).
Alfonsas Svarinskas – katalikų dvasininkas, monsinjoras, disidentas, politinis veikėjas, pogrindininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos partizanų bei kariuomenės kapelionas. Jo bekompromisę kovą už tiesą, tikėjimą įvertino Romos popiežius Jonas Paulius II bei Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ronaldas Reaganas. Už veiklą A. Svarinskas yra pelnęs ne vieną valstybinį apdovanojimą. Nors būdamas gimnazistas svajojo apie karininko profesiją, vis dėlto apsisprendė būti dvasininku. Kauno kunigų seminarijoje būsimas kunigas A. Svarinskas dvasios tėvu buvo pasirinkęs vyskupą kankinį Teofilių Matulionį. Įkvėptas jo pavyzdžio jaunuolis pasuko atkaklios kovos už Lietuvos laisvę keliu. A. Svarinskas nelaisvėje praleido 21 metus: Intoje dešimt metų, Mordovijoje – šešerius, Permės srityje – penkerius metus. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę A. Svarinskas buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, paskirtas pirmuoju atkurtos Lietuvos kariuomenės kapelionu. Daug dirbo, kad būtų įamžintas Lietuvos partizanų atminimas.
LRT dokumentiniame filme „Alfonsas Svarinskas“ atskleidžiamas išgyvenimų paženklintas monsinjoro gyvenimo kelias, paremtas gausiais archyviniais kadrais.
Scenarijaus autoriai Andrius Gudauskas, J. Sabolius. Režisierius J. Sabolius. Operatorius Egidijus Povilaitis. Filmą rėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Filmas rodomas lietuvių kalba. Filmą pristatys režisierius Juozas Sabolius. Kino salėje vietų skaičius ribotas (22 vietos).
„Įkvėpti laisvės“ – trumpametražių filmų ciklas apie garsiausius Lietuvos dailininkus, kūrėjus, prisidėjusius atkuriant Lietuvos valstybę ir aktyviai veikusius Sąjūdžio metais. Garsūs dailininkai dalijasi prisiminimais bei mintimis apie kūrybą ir laisvę, laisvo žmogaus ir menininko fenomeną. Šie trumpametražiai filmai – tarsi savotiška laiko ir erdvės transformacija, išsauganti istorinį dokumentinį turinį ir apmąstanti jį iš laiko perspektyvos. Filme rodomos ištraukos iš archyvinių įrašų, istorinių dokumentų nuotraukos. Ciklas turėtų būti įdomus ne tik dailininkų bendruomenei, bet ir didžiajai daliai visuomenės. Neabejotina išliekamoji filmų ciklo vertė, indėlis formuojant ateinančių kartų meninį suvokimą ir pilietiškumą.
LDS buvo viena pirmųjų organizacijų, aktyviai įsitraukusių į Sąjūdžio veiklą. Ji pirmoji iš kūrybinių organizacijų išstojo iš SSRS dailininkų sąjungos, tad LDS indėlis į kultūrinės laisvės formavimą itin reikšmingas, o organizacijos nariams laisvės sąvoka giliai įsirėžusi į kūrybinę ir asmeninę patirtį.
Patirtimi ir įžvalgomis filme dalijasi Bronius Leonavičius, Rimantas Dichavičius, Arvydas Každailis. Idėjos autorė LDS Projekto vadovė Edita Utarienė. Projekto koordinatorė Evelina Januškaitė-Krupavičė. Režisierius, prodiuseris Žilvinas Žusinas. Scenarijaus autorė Irena Žusinienė. Operatoriai Žilvinas Žusinas, Oskaras Abramavičius.
Filmo rėmėjai asociacija LATGA, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, LRT archyvas, studija „Juodas Katinas“.
Dokumentinis filmas „Nuogi jausmai medyje“ pasakoja apie vieną garsiausių Lietuvos medžio drožėjų skulptorių Saulių Lampicką. Jis gimė 1962 m. Rozalime (Pakruojo r.). Baigė Kauno miškų technikumą. Medžio skulptūras kuria nuo 1988 m. Pirmąją autorinę parodą surengė 1991 m. Tradicinė drožyba, literatūra, mitologija, tautosaka – visa tai praturtina S. Lampicko kūrybą. Jo kūryba įvairi: skulptūros interjerui, parodoms, eksterjerui, monumentalūs paminklai. Nuo 1992 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas, tais pačiais metais tapo Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos nariu. Kas treji metai rengia brandžias autorines ekspozicijas. Kasmet dalyvauja šalies ir tarptautiniuose kūrybiniuose seminaruose, pleneruose. 2005 ir 2008 m. šalies L. Šepkos vardo konkurso Rokiškyje laureatas. 2002, 2005, 2008 m. apdovanotas Alytaus miesto savivaldybės Kultūros premija, du kartus tapo konkurso „Aukso vainikas“ laureatu. 2006, 2010, 2011 m. pripažintas geriausiu Alytaus apskrities kryždirbystės meistru. 2011 m. išleista monografija „Saulius Lampickas. Sparnuota medžio drožyba“.
Režisierius, prodiuseris ir montažo režisierius Ž. Žusinas. Scenarijaus autorius Jonas Rudzinskas. Operatoriai Ž. Žusinas, Oskaras Abramavičius. 3D animatoriai Ieva Survilaitė, Dovydas Kaunas. Montažo režisierius Ž. Žusinas. Filmo rėmėjai asociacija LATGA, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, studija „Juodas Katinas“.
Filmai rodomai lietuvių kalba. Filmus pristatys režisierius Ž. Žusinas.
Keliautojas Algimantas Jucevičius yra pasakęs: „Didžiausia pergalė –išeiti iš namų“. Jis įkvėpė šimtus žmonių palikti komforto zoną ir išplėsti horizontą. Filmas kurtas per A. Jucevičiaus vadovaujamą ekspediciją į Tian Šanio kalnus Kirgizijoje. Kūrybinė komanda petys petin kopia į kalnus ir mėgina pažinti neeilinę A. Jucevičiaus asmenybę, suprasi požiūrį į riziką, į ekstremalias situacijas, draugų praradimą, priartėti prie begalinės jo išminties. Filmavimui kūrybinė grupė ruošėsi keletą mėnesių, intensyviai treniravosi, mokėsi kalnų technikos ir stoiškai įgyvendino užsibrėžtą tikslą. Pristatydama filmą režisierė Miglė Satkauskaitė yra sakiusi, kad tai filmas ne tik apie kalnus. Tai – pasakojimas apie komandos dvasią, lyderystę ir amžinas vertybes.
Režisierė ir scenarijaus autorė M. Satkauskaitė. Idėjos autorius Simonas Naudžius. Operatorius Saulius Lukoševičius. Montažo režisierius Armas Rudaitis. Prodiuserė Rasa Miškinytė.
Filmas rodomas lietuvių kalba. Pristatyme dalyvaus režisierė M. Satkauskaitė ir prodiuserė R. Miškinytė. Kino salėje vietų skaičius ribotas (22 vietos).
Kviečiame pasižiūrėti filmo anonsą ›
Daugiau informacijos ›
Psichologinė drama su ironiško humoro prieskoniu „Vardas tamsoje“ sukurta pagal to paties pavadinimo Renatos Šerelytės romaną. Filmo veiksmas rutuliojasi 1995 metais Lietuvos miestelyje. Veiksmo centre – policijos nuovada, kurioje šeimininkauja Viršininkas, Tardytoja bei sekretorė Atali. Tardytojos kasdienybė – naivių gyventojų skundų nagrinėjimas ir buitinių ginčų sprendimas, o gyvenimui paįvairinti taurė vyno. Su juo į kraują sruvena prisiminimai, jaudinantys ir žeidžiantys. Išgyvenimai dėl meilės muzikos mokytojui, kuris ją augino, auklėjo, o vieną dieną dingo. Gyvenimo rutiną sukrečia jaunos merginos žmogžudystė vietiniame viešbutyje. Nusikaltimo tyrimas reikalauja ne tik sutelkti visus profesinius įgūdžiu, bet ir paliečia Tardytoją asmeniškai, nes pagrindiniu įtariamuoju tampa buvęs jos muzikos mokytojas.
Režisierė ir scenarijaus autorė Agnė Marcinkevičiūtė. Prodiuserė Živilė Gallego. Operatorius Feliksas Abrukauskas. Vaidina Neringa Varnelytė, Jurgita Jurkutė, Elvyra Žebertavičiūtė, Gediminas Storpirštis, Deimena Drąsutytė, Aistis Mickevičius, Gintaras Liutkevičius, Kristina Kazlauskaitė, Rimantė Valiukaitė.
Filmas rodomas lietuvių kalba. Kino salėje vietų skaičius ribotas (22 vietos).
Kai du krankliai neteko namų, juos priglaudė dviejų aktorių šeima. Globotiniams suteikti žmogiški vardai Bronius ir Aura, artimas santykis ir meilė, kasdienis pusryčių stalas. Bronius ir Aura menininkų porai tapo „vaikais“, tačiau, būdami paukščiais ir vedami instinkto, išskridę iš namų nebesugrįžo. Aleksą ir Aušrą ilgai kamuoja ilgesys, klausimas „kodėl?“, bet jie toliau gyvena savajame „lizde“, laukdami, kol kas nors nutūps ieškodamas prieglobsčio.
Režisierius, scenarijaus autorius, montažo režisierius Ričardas Matačius. Operatorius Adomas Jablonskis. Muzika Martyno Bialobžeskio. Montažo režisierius Ričardas Matačius. Vaidina Aleksas Kazanavičius, Aušra Pukelytė.
Filmas rodomas lietuvių kalba. Filmą pristatys režisierius R. Matačius. Kino salėje vietų skaičius ribotas (22 vietos).
