Pranešimo spaudai nuotr.
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – žmogus, kuriam apibūdinti prireiktų visos eilės epitetų: kunigas, pranciškonas, mokytojas, gydytojas, menininkas, mokslininkas, botanikas, bibliofilas. Nors formalaus išsilavinimo įgijęs nedaug, jis buvo itin didelis eruditas, išleidęs pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį ir sukūręs bei pagrindęs botanikos mokslo terminiją.
„Jurgis Pabrėža dažniausiai pristatomas kaip botanikas, kurio darbai lietuvių ir žemaičių kalbomis turi didžiausią išliekamąją vertę, tačiau iš tiesų jo palikimas kur kas platesnis. Jis buvo nepaprastai universalus žmogus, domėjosi įvairiomis mokslo, meno, medicinos sritimis, kaip koks lietuviškasis da Vinčis: tik vienas suderino mokslą ir meną, o kitas – mokslą su tikėjimu“, – pasakoja muziejininkė Jolanta Klietkutė.
Laiko šventuoju
„Dievas mato, laikas bėga, mirtis genasi, amžinybė laukia“ – toks sakinys buvo užrašytas ant paveikslo, kabančio J. Pabrėžos celėje. Iki šiol tarp vyresniosios kartos žmonių kunigas yra laikomas šventuoju, nors oficialiai tokiu paskelbtas nėra. Jurgis Pabrėža buvo išskirtinis išpažinčių klausytojas ir pamokslininkas, kurio pasiklausyti plaukė minios žmonių iš visų parapijų. Net Motiejus Valančius viename iš savo veikalų mini, kad Jurgio pamokslų žmonės klausosi tarsi apaštalo. Todėl kretingiškiai šį žmogų neretai vadina šventuoju ir iki šiol jam meldžiasi“, – atskleidžia J. Klietkutė.
Pranešimo spaudai nuotr.
Pranešimo spaudai nuotr.
Šio žmogaus svarbą Kretingos miestui liudija jo vardu pavadinta gatvė, gimnazija, pastatytas paminklas priešais bažnyčią, o taip pat ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos koplyčia – pastatyta ant J. Pabrėžos kapo 1933 m., ji stovi iki šiol. „J. Pabrėžos atminimas ir šiandien gyvas žmonių širdyse, ši koplytėlė per Vėlines skęsta žvakių jūroje, žmonės čia ateina pasimelsti, paprašyti užtarimo ligose ir kasdieniuose dalykuose“, – pasakoja pašnekovė.
Neogotikinio stiliaus koplytėlė net ir netikinčiuosius traukia savo dailia architektūra, puošta ažūrine tvorele, smailiais bokšteliais ir angelų skulptūromis. „Koplyčios vidų puošia Mergelės Marijos paveikslas, o senieji kretingiškiai pasakoja, kad koplytėlės sienoje buvo įstatytas ir paties J. Pabrėžos tapytas paveikslas“, – sako muziejininkė.
Nuopelnai mokslui
1771–1849 m. Kretingoje gyvenęs kunigas buvo puikiai žinomas aplinkiniams gyventojams ne tik dėl sielovados dalykų. Ne mažiau dėmesio savo gyvenime jis skyrė ir mokslui, pirmiausia – botanikai: išlikę apie 50 darbų botanikos tema, lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodynas, augalų morfologijos lietuvių terminų žodynas, apie 800 augalų rūšių herbariumas. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos botanikos veikalo „Taislius augyminis“ rankraštis įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.
Kita jo domėjimosi sritis buvo gydymas žolelėmis. „Būdamas pasaulietišku kunigu, jis dažnai lankydavo ligonius, kurie negalėjo sau leisti nusipirkti vaistų ar gauti profesionalios medicininės pagalbos. Tėvas Ambraziejus, norėdamas jiems padėti, pradėjo domėtis gydymu žolelėmis – būdu, kuris nieko nekainuoja ir yra prieinamas kiekvienam. Už gydymą, žinoma, neėmė jokio atlygio“, – sako muziejininkė. Ji pasakoja, kad vienuolyno kiemelyje jis buvo pasisėjęs įvairių naudingų augalų sodelį. Iki šiol išlikę 17 J. Pabrėžos rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai ir gydymas.
Pranešimo spaudai nuotr.
Tarp išlikusių raštų likę ir skirtų jau minėtai sielovadai: J. Pabrėža paliko apie 250 pamokslų visais žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimais bei kone filosofinį veikalą „Ryžtai“, kuriame sistemino savo gyvenimo principus.
J. Pabrėža buvo poliglotas: mokėjo lotynų, graikų, lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių kalbas, šiek tiek kalbėjo vokiškai. Jis taip pat kūrė poeziją – yra išlikę jo eilėraščių, kurie netgi buvo virtę dainomis.
Pranciškonu tapo brandaus amžiaus
Nors yra įrodymų, kad apie įstojimą į vienuolius J. Pabrėža svarstė ne kartą, tai padarė gan vėlai – tik eidamas 45–uosius savo gyvenimo metus. Įstojęs į Kretingos Trečiąjį pranciškonų ordiną, ten gavo ir tėvo Ambraziejaus (Ambrozijaus) vardą. „Toks sprendimas nestebina, mat Jurgio Pabrėžos gyvenimas nuo pat vaikystės buvo susietas su pranciškonais: jo dėdė Aleksandras Pabrėža buvo pranciškonas, o ir pats Jurgis mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje ir gerai pažinojo brolių gyvenimą“, – sako J. Klietkutė.
Bebaigdamas 79–uosius gyvenimo metus Jurgis Pabrėža mirė 1849 m. 2021 m. bus minimos jo 250 metų gimimo metinės – tikimasi, kad šia proga kiti metai bus oficialiai Seimo paskelbti Jurgio Pabrėžos metais.
Pranešimo spaudai nuotr.
Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.
