Organizatorių nuotr.
Rugpjūčio 7 d., penktadienį, 17.30 val. V. Grinkevičiaus g. 18 kieme (Pietinis) trečiajame Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos inicijuoto ir Lietuvos kultūros tarybos bei Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamo renginių ciklo „Kiemai“ renginyje bendrausime su daug kuo panašiais, bet drauge ir labai skirtingais žmonėmis – gamtos fotografu Mariumi Čepuliu ir žurnalistu bei keliautoju Liudu Dapkumi. Renginio svečiai diskusijoje „Milžinų batai“ pasakos apie pasiaukojimą mėgstamam darbui, gamtą, keliones, motyvaciją siekti užsibrėžto tikslo, atsakys į publikos klausimus ir kvies diskutuoti.
– Kodėl sutikote prisijungti prie projekto „Kiemai“? Kaip Jums tokia idėja – susitikti daugiabučių namų kiemuose?
Marius Čepulis: Visų pirma, todėl, kad Šiauliai. Visų antra, o kodėl gi ne? Labai faina idėja, daugiau tokių reikia ir reikia išnaudoti netradicines erdves.
Liudas Dapkus: Sakyti, kad man patinka daugiabučių kiemai, būtų netiesa. Tai veikiau nostalgija šešėliams ir skersvėjams mūsų jaunų galvų plaukuose, kai vasarą žaisdavome iki tamsos, taškėmės vadeniu, lakstėme dviračiais. Tai buvo toks analoginis tiesioginis kontaktas, kurį jau seniai išstūmė skaitmeninės draugystės ir bendravimas glostant skystųjų kristalų ekranus. Paskutinį sykį tokiame kieme buvau prieš metus, kai Fabijoniškėse Vilniuje filmavome siužetą apie serialą „Černobylis“. Grįžo seni prisiminimai. Tikiuosi, Šiauliuose irgi bus įdomių potyrių.
– Ar neformali aplinka gali būti palankesnė pokalbiams ir diskusijoms nei salės, arenos ir kitos tradicinės renginių vietos?
Marius Čepulis: Viskas turbūt priklauso nuo temos ir tikslo. Neformali aplinka atpalaiduoja, galbūt dalyviai jaučiasi lengviau ir labiau atsiveria. Tą jaučia ir žiūrovai.
Liudas Dapkus: Mūsų imtuvai galvose dirba geriau, kai truputį pakreipiame anteną. Veiksmas, neveikimas, tiesiog buvimas kitur, kitaip, su kitais yra labai naudingas mūsų kūrybinėms galioms ir asmeniniams potyriams. Kartais pakanka užlipti ant auditorijos suolo. Arba, kaip šį sykį, surengti susitikimą daugiabučio kieme.
– Ar pritariate idėjai, kad kultūros žmonės šiandieninėje visuomenėje turi vadovautis sena Rytų išmintimi: „Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą“?
Marius Čepulis: Taip, žinoma. Gal ir klystu, bet man buvo susidaręs įspūdis, kad kai kurie kultūros žmonės išties kartais vaizduoja neprieinamą kalną. O atėjus į bendruomenę ir tiesiogiai bendraujant juk laimi visi.
Liudas Dapkus: Aš apskritai pasisakau už vaikščiojimą ir judėjimą. Tačiau kalno ėjimas pas Mahometą šiuo atveju vargu ar įmanomas, nes pasaulinė visuomenė išgyvena fundamentalius pokyčius, kurie yra tarsi Naujieji viduramžiai. Randasi kitokių poreikių ir gebėjimų žmonių, kuriems nebūtinai reikės kultūros klasikine prasme. Tai – tarsi tokia pereinamoji rūšis, kuri vėliau užleis vietą ne biologinės kilmės intelektui.
– Kokiuose renginiuose mėgstate lankytis? Pasidalykite rekomendacijomis su skaitytojais.
Marius Čepulis: Mano grafikas labai sudėtingas ir į visus renginius net nespėju. Svarbiausi turbūt yra pirmasis pavasario pumpurų sprogimas, tada deltoje žąsų sutiktuvės, toliau kurtinių vestuvės, vasarą – stirniukų krikštynos, rugsėjį elnių, o spalį danielių ruja. Stengiuosi nepraleisti vilkų ir lapių vestuvių. Na, dar būna specialūs įvairių paukščių giesmių koncertai, orchidėjų kvapų terapijos ir panašiai. O jei kalbam apie žmonių renginius, tai nesilankau, nes dalyvauju jau išvardytuose (nebent pats esu kaltininkas renginio).
Liudas Dapkus: Geriausi renginiai yra saulėlydžiai ir saulėtekiai. Taip pat – lakštingalų koncertai prieš aušrą. Dar neblogai skamba varlių simfoniniai koncertai, jei randate gerą vietą prie tvenkinio. Tokie yra mano vasaros renginiai, laikantis visų socialinio atstumo ir saugaus elgesio rekomendacijų.
Kalbino Tomas Pauliuščenka
Informaciją apie renginių ciklą ir artimiausius renginius galite sekti www.savb.lt.
