– Kaip apibūdintum savo kūrybą? Kas paskatina tave kurti?
– Mano kūryba – pasąmonės, vizijų, kasdienybės (ne)pasakų samplaika, išgirstų, perskaitytų, patirtų istorijų rekonstrukcija. Labiausiai kurti įkvepia pasaulis, žmonės, meditacija, tikėjimas, filmai, istorijos, gamta, dangus, Dievas, problemos, laimės, nelaimės, aplinka, visatos, planetos. Daug dalykų. Pagrindiniu kūrybinės inspiracijos šaltiniu tampa mano vidinio pasaulio supynimas su šiomis dienomis ištinkančiomis, žavinčiomis, intriguojančiomis situacijomis, aktualijomis, žmonėmis ir visa, ką aplink matau ir sutinku. Kūrybos objektu dažnai tampa (ne)realūs personažai, gyvūnai, religiniai, dvasiniai siužetai, motyvai, turintys sąsajų su mitologija, sapnais. Šie dalykai tampa pagrindiniu mano kūrybos objektu tam, kad galėčiau vizualiai perteikti savo individualų pasaulio matymą, pasąmonės vaizdinius, kuriuos pirmiausia išvystu pati, per vizualumą tarsi išsiaiškinu savo įsivaizduojamus pasaulius, o paskui supažindinu su jais žiūrovą.
– Kokie kūrėjai darė arba iki šiol daro tau įtaką? Kurių menininkų darbai, filosofija artimiausia tavo idėjoms?
– Mėgstamiausi tapytojai, žavintys bei įkvepiantys savo kūriniais iki šiol, yra Mamma Andersson, Michael Borremans, Jonas Woods, Grandma Moses, Jules de Balincourt, Marlene Dumas, Luc Tuymans, Peter Doig, Amedeo Modigliani, Pablo Picasso, Nicky Nodjoumi, Paul Gauguin, David Hockney, Teodora Axente, Henri Rousseau, Fernando Botero ir daug kitų.
Mėgstamiausi rašytojai, kurių nagrinėjamos temos, mąstymo, rašymo maniera labai rezonuoja, yra Gabriel Garcia Marquez, John Irving, Jorge Luis Borges, A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada, taip pat patinka Kurt Vonnegut, Jeannette Walls, Konkordija Antarova, Carl Gustav Jung, Clarissa Pinkola Estes ir kiti.
Tarp mano mėgstamiausių kūrėjų – ir Jan Švankmajer, Jim Jarmusch, Roberto Benigni, Roy Andersson bei Marc Giai-Miniet.
– Kur yra tavo studija, su kuo ja daliniesi? Ar turi tam tikrų ritualų, kurie neatsiejami nuo tavo kūrybos proceso? Kiek daugmaž darbų sukuri per metus ir kiek jų sukūrei iki šiol?
– Aš turiu dvi studijas. Į vieną iš jų atsikrausčiau visai neseniai, mažiau nei prieš metus, ji yra centre, Lukiškių gatvėje, ten su drauge ir buvusia kolege Monika Plentauskaite įkūrėme dailės studiją „Meno kabinetas“, kurioje visus norinčius mokome dailės.
Kita studija yra netoli Tauro kalno, M. K. Čiurlionio gatvėje, kur ir gimsta pagrindinė mano kūryba. Šia studija dalinuosi su dviem savo draugėmis. Viena jų – rūbų dizainerė Alma Urbonaitė, kuri dabar studijuoja tekstilės magistrantūrą, kita – jos sesė Agnė Urbonaitė, studijuojanti fotografiją. Tokia menininkių aplinka…
Labai įdomi šios studijos istorija, nes anksčiau čia kūrė skulptorius Vaclovas Krutinis, o dabar laikinai jo dirbtuvėse kuriame mes. Studija tapo lyg antraisiais namais, susikūrėme labai jaukią, ramią atmosferą, nuolat smilksta smilkalai, groja mantros, čia pat už lango žydi jazminai, netoli Vingio parkas – tikra atgaiva sielai.
Ritualų turiu daug, kurie mano dieną padaro dar labiau ypatingą, tai – smilkalai, aštri kakava, mantros garsai, gamta, labai įvairūs ir įdomūs žmonės, gamtos grožis.
Produktyviausia esu pirmoje dienos pusėje, maždaug iki 14 valandos. Per metus nutapau apie 10-20 darbų, nupiešiu/nulieju akvarele apie 40 naujų piešinių. Priklauso nuo įkvėpimo. Dabar, vasarą, man tarsi kokia sustojimo fazė. Atsikvepiu, pažiūriu iš šalies į savo darbus, permąstau kokius motyvus, paveikslus jau sukūriau, ir bandau pajusti, kokie pas mane kūrybiniai užmanymai ateina dabar, tai tampa energijos, motyvų kaupimo laiku, lyg ruoščiausi sankaupas žiemai. Vasarą man visada taip – renku vaizdus, istorijas, bandau išsikristalizuoti. Tokia pauzė reikalinga prieš naujų kūrinių virsmą.
– Ar (jei taip – kodėl?) tau svarbus tarpdiscipliniškumas? Ar skirtingų dailės, meno rūšių kūriniai papildo vienas kitą, ar konkuruoja tarpusavyje? Koks jų santykis?
– Man svarbus tarpdiscipliniškumas, nes dažnai kūryba negali tilpti tik į vienus rėmus. Kuo labiau kūrėjas gilinasi į procesą, savo idėjas, plečia požiūrio lauką, tuo daugiau jam atsiranda galimybių išbandyti ir kitas medijas, kurios, manau, tik papildo ir atveria jam dar platesnius kūrybos laukus.
Visuomet savo tapybos darbus papildydavau, pratęsdavau piešiniais. Labai laisvai jausdavausi piešdama. Juose nebūdavo baisios jokios taisyklės ir klaidos, viskas buvo galima, piešdavau labai intuityviai ir laisvai. Bet pastaraisiais metais vis labiau pastebiu, kad mano kūrybai jau nebeužtenka tik tapybos ir piešimo. Jaučiu, kad jai reikia naujos raiškos, naujos erdvės. Todėl visai neseniai nusprendžiau išbandyti naują mediją. Pradėjau kurti animacinį vaizdo filmą. Tai man visiškai nauja sfera, dar visai nepažini, bet labai įdomi. Jaučiu, kad per ją atsiranda galimybė plėstis kūrybai, atrasti visai naują formą, lauką, net naują požiūrį. Žinoma, laisviausiai jaučiuosi tapyboje ir piešime, todėl kad kol kas man tai labiausiai pažįstama raiška, bet pastebiu, kad visame, ką darau ir kuriu, esu tiek laisva, kiek pati sau leidžiu tokia jaustis.
Daugiau R. Blaževičiūtės darbų rasite autorės feisbuko puslapyje.
„Vilniaus galerija“ kviečia menininkus tapti rubrikos „Menininko anketa“ pašnekovais! Jei norite atsakyti į klausimus ir publikuoti savo kūrybą, susisiekite el. paštu vilniausgalerija@gmail.com arba asmenine žinute feisbuke.