Molėtų TVIC nuotr.
Nors Molėtų apylinkės (observatorija, Labanoro giria, Labanoro bokštas ir garsieji ežerai) daug kam atrodo jau puikiai pažįstamos, tikrai dar ne visi atrado, koks perlas yra pats Molėtų miestelis. Juk net prie trijų ežerų ir vienos upės prisiglaudę Molėtai yra viena labiausiai su vandeniu susijusių gyvenviečių Lietuvoje. Dar visai neseniai valčių ežeruos čia būdavo kone daugiau negu gatvėse mašinų, o vietoje garažo kiekvienas namas turėjo savo lieptelį ar bent jau savo valtį. Šios dvasios kažkiek galite pajausti ir šiandien: vaikščiodami jaukiomis pakrantėmis vis dar suskaičiuosite ne vieną dešimtį lieptelių, o jei bandysite išsimaudyti visuose šio miestelio maudyklėse, tikrai nespės džiūti nei jūsų plaukai, nei rankšluosčiai. Taigi, susikraukime meškeres, glaudes, nardymo akinius ir apsukime ratą aplink nuostabiuosius Molėtus.
„O kuo ne Juodkrantė?“
Ar žinojote, kad net nuo 1998 m. Molėtuose dygsta skulptūrų parkas? Didžioji šio parko dalis driekiasi jaukia krantine ar net žalio beržo burėmis kyšo iš vandens.
„O, čia juk kaip Juodkrantė, tik kad prie ežero!“ – tokio palyginimo sulaukiau iš užsieniečių draugų, kai pakviečiau juos pasivaikščioti kamerinėmis Molėtų pakrantėmis. Ir iš tiesų – čia tvyro nuostabi kurortinė nuotaika ir ramybė dar nesugadinta turistų šurmulio. Tokią kelionę aplink ežerus (Pastovio, Pastovėlio ir Promislavo) tęsti galite net apie keturis kilometrus: pakeliui sielą džiugins jaukūs medinukai, spalvoti krantus jungiantys tilteliai, pušynai, gausybė vandens paukščių ir netikėtose vietose vėl pasitinkančios skulptūros.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
Kosmoso nuotaikos
Nors Molėtų observatorija yra jau Molėtų rajone, pačiuose Molėtuose irgi yra galimybių „pasinerti į kosmosą“. Netoli tako palei ežerus esančioje kavinėje „Zodiakas plius“ galite papietauti tarp įvairiausiomis spalvomis pulsuojančių planetų ar net prisėsti mėnulio paunksmėje. Tiems, kas mėgsta istorinius–kultūrinius sluoksnius, būtina užsukti ir į „jūreivišką salę“ – įvairiais mazgais, laivais ir kitais atributais išpuošta patalpa liko nuo seniau čia veikusios kavinės „Bocmanas“ laikų. Žinoma, jūrinė tematika šiek tiek atsispindi ir kavinukės meniu: jeigu jums pasiseks, gali būti, kad galėsite paragauti ką tik ežere pagauto gardutėlio lyno kepsnio.
Povandeninė gyvenvietė
Jeigu Molėtus vadinsime „lietuviškąja Venecija“, tai jau nuo bronzos amžiaus. Šiek tiek nuklyskime į miesto paribius, kur tyvuliuoja ypatingo skaidrumo Luokesos ežeras, puikiai žinomas Europos archeologų bendruomenei. Juk būtent čia prieš maždaug 2500 metų ant medinių polių gyveno mūsų protėviai. Dvi, kiek skirtingais laikotarpiais datuojamos gyvenvietės ant vandens atrastos tik 2000-aisiais, todėl tai tapo nauju ir labai svarbiu duomenų šaltiniu, tyrinėjant bronzos amžių Lietuvoje. Įdomiausia tai, kad gyvenvietės liekanos (poliai) žvejų ir kitų vietinių gyventojų buvo pastebėti jau prieš eilę metų, tačiau tik šiuolaikinės technologijos leido patvirtinti, kad visa tai – jau ne mūsų eros ženklai.
Perimetru apėjote visus ežerus ir vis dar negana Molėtų? Sukite į pagrindinę Molėtų arteriją (Vilniaus g.) ir ieškokite tarpukarinės Nepomuko skulptūros, garsiųjų raudonų plytų namelių ar iš tolo bokštais mojuojančios Molėtų bažnyčios!
Daugiau lankytinų šalies objektų rasite rubrikoje „Kelionės po Lietuvą“.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
M. Žalos nuotr.
