Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. 21 spalio d. 21:28
Šių metų „Scanoramos“ programose – nuo atminties perspektyvų iki pasakiškų vizijų

SCANORAMA | D. Kryževičiaus nuotr.

Šiais metais Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programose „Neišgalvotas gyvenimas“, „Galvok ką nori“, „Naktinės būtybės“, „Specialieji seansai“ ir „Atsivesk mamą ir tėtį“ – atminties perspektyvos, naujojo kino eksperimentai ir pasakiškos vizijos.

„Ypatingos aplinkybės šiais metais suteikė laisvės formuojant ekscentriškų sinefilų pamėgtą programą „Galvok ką nori“, į kurią pateko nauji ir prieš keletą metų sukurti filmai, visiškai nepraradę aktualumo ir gaivaus polėkio. Programa „Atsivesk mamą ir tėtį“ žavi kasdienybei nepaklūstančiais pasakojimais ir sudėtingais meniniais sprendimais, „Specialieji seansai“ priartina tolimąją Indiją, o „Neišgalvotas gyvenimas“ įrodo, kad gyvenimas dažnai pranoksta vaizduotę“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Intensyvi atminties teritorija

Programos „Neišgalvotas gyvenimas“ ašimi taps norvegų režisierių Katjos Høgset, Margreth Olin ir Espen Wallin juosta „Autoportretas“. Tai jautrus ir sukrečiantis kūrinys, perteikiantis žmogaus kūno trapumą ir brėžiantis kartais vos matomą ribą tarp grožio ir bjaurumo. Menininkų akiratyje atsiduria Lene Marie Fossen – unikalaus talento ir subtilumo fotografė, serganti anoreksija. 10-ies ji nusprendė, kad niekada nenori suaugti ir liovėsi valgyti. Kūryba – vienintelis įrankis, padedantis jai ne tik socializuotis, bet ir suvokti savo nualintą kūną.

Europos dokumentinio kino grande dame, vokiečių režisierės Ulrikes Ottinger filmas „Paryžiaus kaligramos“, kviečia į asmeninę kelionę po 7-ojo dešimtmečio Paryžių – avangardo sostinę ir naujos kartos menininkų bei intelektualų biotopą. Dvidešimtmetė Ulrike Ottinger atvyko į jį, vedama troškimo kurti, ir ateinančius dvidešimt metų vadino šį miestą savo namais. Klaidžiodama tarp knygynų, koncertų salių, teatrų, kino teatrų, muziejų ir kavinių, režisierė tyrinėja savo atminties žemėlapį ir jame ryškėjančius praeities Paryžiaus kontūrus – meninio ir politinio gyvenimo sceną, kurioje ne tik skleidėsi naujos idėjos, bet ir siautėjo XX a. demonai.

Istorinės ir asmeninės atminties tema jungia ir kelionę po prisiminimus apie mirusią meilę filme „Mano meilė“ (rež. Davidas Teboulis), susitikimą su tėvu ir savimi juostoje „Aplink pasaulį, kai buvai mano amžiaus“ (rež. Aya Koretzky), kinematografinę esė apie atmintį ir jos saugojimo mechanizmus „Rojaus arka“ (rež. Marcelo Felixas) ir dialogą su istorija išradingoje archyvinės medžiagos dėlionėje „Į frontą“ (rež. Federico Ferrone ir Michele Manzolinis).

Provokatyvūs ir estetiški eksperimentai

Kino eksperimentams ir originaliems debiutams skirtoje programoje „Galvok ką nori“ vietą rado ne tik naujausi, bet ir ankstesniais metais sukurti filmai. Toks pasirinkimas leis pamatyti anksčiau nepastebėtus arba į programą netilpusius kūrinius ir suteiks jai konceptualaus vientisumo.

Naujausias kino pankrokerio, prancūzų režisieriaus Francois-Jacqueso Ossango, filmas „9 pirštai“ (2017) žada eklektišką flirtą su kino istorija, kurį įvertino Lokarno kino festivalio žiuri, skirdama jam geriausio režisieriaus apdovanojimą. Britų režisierius Andrew Köttingas juostoje „Banginio kaulo skrynia“ (2019) braunasi į istorijos, filosofijos ir sapnų teritorijas, dokumentinėje kelionėje apmąstydamas, kaip tuščias objektas tampa tiršto kultūrinio lauko prasmių centru.

Čekų režisierės Miros Fornay absurdo komedija „Cook F**k Kill“ (2019) fiksuoja prievartos artimoje aplinkoje proveržius, sukurdama pribloškiančią šeimyninio smurto studiją. Graikų videomenininkės Janis Rafas debiutas „Kala azar“ (2020) tyrinėja ribas tarp gyvenimo ir mirties, meilės ir neapykantos, žmogaus ir gyvūno.

Italų režisieriaus Alessandro Comodino poetinė meditacija „Laimingos dienos ateis“ (2016) apmąsto laikui nepavaldžią mito svarbą ir stulbina estetiniu grožiu. Prancūzų kino kūrėjo Andy Guérifo juosta „Maesta, Kristaus kančia“ (2015) stebina atidumu detalėms ir naujai atveria meditatyvią bei mitologiškai ciklišką altoriaus prigimtį.

Ribinė moters studija

Žanrinio ir siaubo kino atradimams skirtos programos „Naktinės būtybės“ filmus sies apsėstos, prakeiktos ir engiamos moters figūra, kurios dramą perteiks kūniškumo ir smurto proveržiai. Britų režisieriaus Thomo Clay filmas „Fanės Laj gundymas“ vaizduoja puritoniškų vertybių ir laisvamaniško gyvenimo būdo akistatą, neišsitekdamas skirtingose žanrinio kino teritorijose. Vokiečių režisieriaus ir fotografo Lukaso Feigenfeldo atmosferinis siaubo filmas „Raganos“, remdamasis šimtamečiais pasakojimais ir legendomis, studijuoja nuolatinio nerimo būseną. Britų režisierės Rose Glass ilgametražis debiutas „Šventoji Mod“ kvies į ekskursiją po pakrikusią pagrindinės veikėjos sąmonę, kurioje dieviškumą ir demoniškumą skiria vos matoma riba.

Daugiau nei Bolivudas

Programos „Specialieji seansai“ kelionės kryptis – šiuolaikinė Indija ir žmogiškų santykių studijos. Viename įsimintiniausių šių metų filme „Jallikattu“ (rež. Lijo Jose Pellissery) iš skerdyklos pabėgusio buliaus gaudynės atveria senas vietos gyventojų nuoskaudas ir išlaisvina žmoguje tūnantį gyvulį. XIV a. indų poeto mistiko įkvėptas filmas „Piemenė ir septynios giesmės“ (rež. Pushpendra Singh) pasakoja poetišką ir mitologine magija persmektą istoriją, šiuolaikinės Indijos realybės kontekste nuskambančią kaip tikras feminizmo manifestas.

Stebuklingos kelionės laiku

Programos „Atsivesk mamą ir tėtį“ pažiba neabejotinai taps italų režisieriaus ir scenaristo Matteo Garrones filmas „Pinokis“. Meistriška 1883 m. sukurtos Carlo Collodi pasakos ekranizacija įtraukia į turtingą ir paslaptingą vaizduotės pasaulį, kuriame „Oskaro“ laureatas Roberto Benignis įkūnija Džepetą, o Federico Ielapi – garsiausią pasaulio lėlę. Filmas sulaukė išskirtinio dėmesio itališkais „Oskarais“ vadinamuose Donatello „Dovydo“ apdovanojimuose ir buvo įvertintas už geriausią gamybos, kostiumų dailininko, grimo dailininko ir plaukų dizainerio darbą bei geriausius vizualiuosius efektus.

Prancūzų scenaristo ir kino režisieriaus Pierre’o Coré juosta „Stebuklinga Margo ir Margaritos kelionė“ pakvies į kultūrinę kelionę laiku. Dvylikametės Margo ir Margarita panašios kaip du vandens lašai, bet gyvena 1942 ir 2020 metais. Įsiropštusios į medinę skrynią, mergaitės stebuklingai apsikeičia laiko juostomis, bet jų šeimos ir draugai nepastebi pokyčių.

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–15 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Iki akcijos pabaigos

liko XX dienų / dienos / diena

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!