Ingos Juodytės nuotr.
Jau daugiau nei dešimties metų istoriją turintis šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“ vyko įvairiausiose erdvėse, keitė formatus ir temas, šiemet festivalio erdvė bus internetas, o forma – skaitmeniniai sprendimai. Nufilmuotų arba įgarsintų „Versmės“ skaitymų klausytis bus galima jau kitą savaitę – lapkričio 16–20 dienomis. Festivalį organizuoja Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
„Nors nesinorėtų per daug analizuoti šiandienos aktualijų, vis dėlto pasaulinis kontekstas kaip niekad mus priartina prie šių metų „Versmės“ utopijų / distopijų temos. O gal kaip tik tai yra puikus laikas ir patiems panirti į ją bei palikus pandemiją, užsidarymą namuose, netikrumą dėl ateities ir kitus distopiško pasaulio atributus į festivalį pažvelgti utopiškai – koks jis būtų, jei 2020 m. lapkritį gyventume normaliai“, – svarsto festivalio koordinatorė Rasa Kregždaitė.
Visgi „Versmės“ organizatoriai teigia, kad šių metų temą padiktavo tikrai ne pandemija. Paskutiniais metais „Versmė“ jaunuosius rašytojus kvietė kurti remiantis dokumentinėmis istorijomis, biografijomis.
„Todėl šiemet pasakėme: „Laisvė fantazijai!“ Nors utopijos / distopijos išlaiko ryšį su šiandiena, jų siužetai leidžia piešti žmonijos ateitį iki šiol neegzistavusiuose pasauliuose ar civilizacijose. Skatinome įgalinti vaizduotės žaismą ir kurti mokslinei fantastikai ir jos požanriams artimus scenarijus“, – aiškina R. Kregždaitė.
D. Matvejevo nuotr.
Ingos Juodytės nuotr.
Minėta tema kūrinius rašė daugiau nei dešimt dalyvių kūrybinėse dirbtuvėse, vykusiose šių metų gegužę. Dirbtuves vedęs rašytojas ir dramaturgas Sigitas Parulskis išrinko dvi autores – Liną Buividavičiūtę ir Godą Simonaitytę, su kuriomis plėtojo temas, o jau šį lapkritį jos pirmosios pristatys savo kūrinius „Versmės“ žiūrovams.
Iš viso šiuolaikinių, aktualių ir įtraukiančių tekstų gerbėjams „Versmėje“ bus pristatytos penkios pjesės: dvi jau minėtų laimėtojų pjesės ir trys kūriniai iš Estijos (pirmą kartą išversti į lietuvių kalbą). Jau antrus metus „Versmė“ sutelkia dėmesį į vienos šalies dramaturgiją. Pernai tai buvo Slovėnija, o šiemet – Estija.
„Versmė“ vyks penkias dienas – nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 20 d. Kiekvieną vakarą tuo pačiu metu – 18.30 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Facebook“ paskyroje bus paskelbtas vis kito skaitymo įrašas. Skaitymų įrašus bus galima rasti ir LNDT interneto svetainės www.teatras.lt skiltyje „Versmė“.
Taip pat lapkričio 16 d. po pirmojo skaitymo vyks diskusija, skirta aptarti lietuvių kūrinius, o lapkričio 18 d., po skaitymo „Ar aš dar gyvas“ – diskusija, skirta estų pjesėms (pokalbis vyks anglų kalba). Abi diskusijas moderuos teatro kritikė Kristina Steiblytė, jos vyks „Zoom“ platformoje, bus galima stebėti LNDT „Facebook“ paskyroje
Plačiau apie skaitymų temas ir kūrėjus:
Lapkričio 16 d. 18.30 val. – Lina Buividavičiūtė „Skausmo klinika“
Režisierė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė
Kompozitorius – Adomas Koreniukas
Aktoriai: Povilas Budrys, Nelė Savičenko, Rimantas Bagdzevičius, Algirdas Dainavičius, Gediminas Rimeika, Laurynas Jurgelis, Jovita Jankelaitytė
Pjesėje vaizduojama totalitarinė Skausmo valstybė. Didžiausia vertybė Skausmo valstybėje yra kančia. Valstybėje vyksta Skausmo turnyras, kurio nugalėtojai gauna išskirtinę privilegiją – atsiduria Skausmo klinikoje. Įprastame pasaulyje tokio pobūdžio įstaigoje skausmas būtų gydomas, o totalitarinėj valstybėj viskas atvirkščiai – turnyro nugalėtojai dėl specialių preparatų ir įrangos gali išgyventi, įkopti į dar neregėtas skausmo potyrių aukštumas. Tačiau ne visi Skausmo valstybėje sutinka su tokia ideologija. Maištininkų grupė siekia infiltruoti savo atstovą į Skausmo turnyrą ir susprogdinti Skausmo kliniką.
Lina Buividavičiūtė (g. 1986) gimė Kaune, pradėjusi studijuoti odontologiją, radikaliai pakeitė kryptį ir pasirinko lietuvių filologijos, o vėliau – literatūros studijas, baigė doktorantūrą. 2017 m. išleido pirmą poezijos knygą „Helsinkio sindromas“. 2018 m. debiutavo „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ almanachuose. Aktyviai dalyvauja literatūros skaitymuose, performansuose, seminaruose, festivaliuose, konkursuose. 2019 m. atstovavo Lietuvai Europos poezijos festivalyje Londone. 2019 m. per „Poezijos pavasarį“ Linai įteiktas prizas už literatūros sklaidą.
Lapkričio 17 d. 18.30 val. – Goda Simonaitytė „Karalius Latras“
Režisierius – Augustas Gornatkevičius
Kompozitorius – Jokūbas Tulaba
Aktoriai: Algirdas Dainavičius, Vitalija Mockevičiūtė, Jūratė Vilūnaitė, Valerijus Jevsejevas, Gabrielė Ladygaitė
Pjesės „Karalius Latras“ pagrindinis veikėjas Staska yra kamuojamas priklausomybės nuo alkoholio, jis jaučiasi visuomenės atstumtas, nepasisekęs, degradavęs žmogus. Atradęs meilę, kaip galimybę pasijusti reikalingam, Staska pajunta viltį ir prasmę gyventi. Tačiau meilės, kaip ir svaigalų, poveikis gali apgauti ir tapti tik priklausomybės pakaitalu, o ne problemos sprendimu. Autorė kelia klausimus, ar tyrimai, nagrinėjantys priklausomybę, yra tikrai tikslūs. Gal reikėtų keisti požiūrį į pačią priklausomybę ir į tai, kaip ji įgyjama? Gal alkoholizmas nėra liga ir labiau byloja apie socialinę problemą nei apie individualų sutrikimą? Gal valia atsispirti yra ne asmens užsispyrimo, bet visuomenės kuriamų aplinkybių ir požiūrio klausimas?
Goda Simonaitytė (g. 1992) gimė ir augo Kaune. 2015 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalauro vaidybos studijas, 2017 m. – magistro vaidybos studijas (kurso vadovai Vytautas Anužis ir Velta Anužienė). Yra sukūrusi vaidmenų įvariuose teatruose, aktyvi „Versmės“, „Dramokratijos“ ir kitų dramaturgijos dirbtuvių dalyvė. 2019 m. jos pirmoji pjesė „Magic moments“ Alytaus miesto teatro organizuojamame V respublikiniame dramaturgų konkurse užėmė antrąją vietą.
Lapkričio 18 d. 18.30 val. – Siim Nurklik „Ar aš dabar gyvas“
Režisierė – Kamilė Gudmonaitė
Aktoriai: Mantas Zemleckas, Gediminas Rimeika, Lukas Malinauskas.
A, B ir C – trys specifinių bruožų neturintys personažai. Nei lytimi, nei amžiumi neapibrėžti (ne)žmonės A, B ir C žaidžia žaidimą. Žaidimas leidžia nukreipti dėmesį ir išsikalbėti apie rūpimus dalykus. Tai nefiltruotas minčių srautas, primenantis socialiniame tinkle besikeičiančių vaizdų kratinį. Kur link krypsta A, B ir C mintys? Ar jų mintys išduoda, kas jie tokie, kokie jie? Ar A, B ir C yra bet kurie trys iš mūsų? Vienas, du, trys…
Siimas Nurklikas (g. 1983) baigė privačią dramos akademiją „Drakadeemia“. 2009 m. debiutuodamas pjese „Ar aš dabar gyvas“ užėmė antrąją vietą Estijos teatro agentūros organizuojamame Naujosios dramos konkurse. Dėl žanro ribų laisvumo drama „Ar aš dabar gyvas“ taip pat buvo nominuota Estijos kultūros kapitalo fondo literatūros premijai poezijos kategorijoje. Šis postdraminis tekstas yra autoriaus kartos balsas – socialiai kritiškas, skvarbus ir jautrus.
Lapkričio 19 d. 18.30 val. – Jaan Kruusvall „Lygumų gaudesiai“
Režisierė – Greta Štiormer
Kompozitorė – Jūra Elena Šedytė
Aktoriai: Gediminas Rimeika, Vaiva Mainelytė, Vitalija Mockevičiūtė, Tauras Čižas, Božena Aleksandrovič
Kokius pėdsakus žmonėse palieka istorija? Ar ji augina kantrybę ir pakantumą, ar žadina nepasitikėjimą? O jeigu tai karas – ką jis palieka žmonėse? Jaanas Kruusvallis savo dramos veikėjus apgyvendina atokiame kaime, kur karą išduoda tik lygumų gaudesiai. Tik kaip jį išgirsti?
Jaanas Kruusvallis (1940–2012) – rašytojas, dramaturgas, žurnalistas. 1971 m. baigė M. Gorkio pasaulinės literatūros institutą Maskvoje. Dirbo kino studijoje „Tallinnfilm“, laikraštyje „Sirb ja Vasar“, žurnale „Looming“. 1962 m. debiutavo kaip poetas, kiek vėliau susitelkė į prozą, daugiausia dėmesio skirdamas miniatiūroms ir novelėms. Tačiau didžiausio pripažinimo sulaukė kaip dramaturgas. Savo dramose nevengė politinio ar istorinio konteksto, nagrinėjo karo ir pokario aplinkybes bei padarinius tiek individo, tiek šalies sąmonei.
Lapkričio 20 d. 18.30 val. – Martin Algus „Sieros magnolijos“
Režisierė – Eglė Švedkauskaitė
Kompozitorius – Deimantas Balys
Aktoriai: Dainius Gavenonis, Jolanta Dapkūnaitė, Ramutis Rimeikis
Kaip atmintis formuoja mano dabartį? O ateitį? Prisiminimai, kurie perrašydami praeitį ima kurti naują naratyvą. Iš visų patirčių, kurios randa vietos žmogaus sąmonėje, ir iš tų, kurios nusėda į pasąmonę. Prisiminti čia lyg sužinoti. Baimės nuojauta persmelkia ne tik „Sieros magnolijų“ turinį, bet ir pjesės formą – tarsi po vieną padriką žodį numesdamas į personažų lūpas, Martinas Algusas kelia įtampą, nepasitikėjimą, nerimą.
Martinas Algusas (g. 1973) – laisvai samdomas aktorius, dramaturgas, režisierius, televizijos serialų scenarijų autorius ir prodiuseris. Taip pat verčia dramaturgiją iš anglų ir rusų kalbų, jau yra išvertęs daugiau nei 25 pjeses. Už dramaturgijos vertimus yra laimėjęs Estijos teatro sąjungos apdovanojimą. Būtent dramų vertimas paskatino Martiną tapti dramaturgu. Šiuo metu jis yra vienas iš daugiausiai apdovanotų ir ryškiausių Estijos dramaturgų. Jo pjesė „Sieros magnolijos“ taip pat įvertinta Estijos teatro asociacijos prizu ir užėmė antrąją vietą Estijos naujosios dramos konkurse.
Daugiau informacijos – www.teatras.lt skiltyje „Versmė“. Ten galima rasti ir elektroninį festivalio katalogą.
