Kazys Boruta, 1941 m. | Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017)
„Vilniaus galerija“ Kazio Borutos gimimo metinių proga pristato dar vieną ištrauką iš knygos „Vilniaus vardai“ (ankstesnius tekstus skaitykite čia). Joje autorius Tomas Venclova pristato šią neeilinę asmenybę – Lietuvos rašytoją, poetą ir politinį veikėją. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla. Knygą įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose sostinėje, Kaune, Klaipėdoje ir Utenoje.
Boruta Kazys (1905–1965), lietuvių rašytojas. Gimė netoli Marijampolės, Kūlokuose. Mokėsi Marijampolėje, studijavo literatūrą, istoriją bei filosofiją Kaune, Vienoje, Berlyne. Radikaliai kairiųjų pažiūrų (eseras), priešinosi autoritarinei ↑Antano Smetonos valdžiai, vėliau nacių ir sovietų režimams. 1927–1931 m. buvo politinis emigrantas. Dalyvavo literatūrinėje grupėje, leidusioje kairįjį žurnalą Trečias frontas, tačiau užėmė joje savarankišką poziciją. 1933–1935 m. kalėjo, buvo amnestuotas. Lietuvai atgavus Vilnių, apsigyveno sostinėje, buvo Literatūros muziejaus vedėjas (1941 ir 1945–1946), per Antrąjį pasaulinį karą rūpinosi išsaugoti lituanistikos rankraščius, sudarinėjo tūkstančio lietuvių poetų antologiją. Prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Nemažai rašė Vilniaus tema („Ir mes — benamiai — / Vilniuje namie, / kaip niekur / būtume kitur pasauly…“). 1946 m. buvo sovietų suimtas, gavo penkerių metų kalėjimo terminą ↑Jono Noreikos byloje už tai, kad žinojo, bet nepranešė apie rezistentų veiklą. Kalintas Vilniuje, 1949 m. amnestuotas, po to negalėjo spausdintis, vertimus turėjo pasirašinėti svetimomis pavardėmis (vertė daugiausia Vakarų klasikus). Tik 1957 m. grįžo į Rašytojų sąjungą. Neilgai buvo vedęs Jadvygą Čiurlionytę. Mirė Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.
Savo gyvenime Boruta stengėsi įtvirtinti autentiškos asmenybės, romantiško neprisitaikėlio paradigmą. Nekonformistas, brangiai mokėjęs už savo įsitikinimus, jis veikė amžininkus ir jaunesnius inteligentus ne tiek kūryba, kiek asmeniniu pavyzdžiu. Vertingi jo ankstyvieji eilėraščiai, kuriuos į lenkų kalbą dar 1933–1936 m. vertė Czesławas Miłoszas, tada apie Borutą sakęs: „Jo kūrybos šviežumas ir savarankiškumas iškelia jį į geriausiųjų Europos poetų lygį.“ Bet plačiau žinoma Borutos proza, ypač folklorinis romanas Baltaragio malūnas (1945); tik pasirodęs jis buvo konfiskuotas ir ilgam uždraustas sovietų cenzūros. Tas romanas išverstas į daugelį kalbų (net į islandų), pagal jį sukurtas dramos spektaklis, baletas, populiarus kino filmas.
Viena gatvė Verkių seniūnijoje pavadinta Kazio Borutos vardu.
Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 305)
Knygą įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose sostinėje, Kaune, Klaipėdoje ir Utenoje.
