unsplash.com nuotr.
Jurgos Ivanauskaitės premija prozininkei, kino scenaristei Linai Simutytei skirta už apsakymų rinkinį „Miesto šventė“, kurį išleido „Kauko laiptai“. Šie metai ypatingi – J. Ivanauskaitei būtų sukakę 60. Tradiciškai J. Ivanauskaitės premija teikiama Vilniaus knygų mugėje, tačiau šiemet dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių premiją teikianti leidykla „Tyto alba“ pasirinko svarbią datą – vasario 17-ą – Jurgos mirties dieną. Premija ir rašytojos šeimos dovanojamas drambliukas iš asmeninės Jurgos kolekcijos įteikti svarbioje vietoje – šalia J. Ivanauskaitei skirto skulptorės Ksenijos Jaroševaitės sukurto Katino, stovinčio netoli Vilniaus stoties esančioje Aguonų gatvėje, kur gyveno rašytoja.
Nuo 2008 metų teikiama premija skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Kūrinys turi būti išleistas per pastaruosius dvejus kalendorinius metus. Šiemet J. Ivanauskaitės premijai buvo pateikta 15 knygų, o laureatę išrinkusią komisiją sudarė anksčiau šios premijos laureatais tapę rašytojas, literatūros tyrinėtojas Rimantas Kmita, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, poetė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė. Taip pat komisijoje – J. Ivanauskaitės sesuo etnologė Radvilė Racėnaitė ir leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.
Premiją skyrusios komisijos pirmininkas R. Kmita sako, kad ši premija turi kuo labiau atspindėti J. Ivanauskaitės gyvenimo ir kūrybos nuostatas. „Tai nėra cecho premija. Bandžiau susidaryti idealaus laureato fotorobotą. Pirmiausia jis turėtų nepriklausyti literatūriniam burbului, jo literatūrinis kelias nelengvas, jis nėra glostomas ir jam rūpi ne tik literatūra, bet ir tai, kas vyksta aplink. Šie dalykai buvo svarbūs pačiai Jurgai, apie tai verta galvoti ir skiriant jos vardo premiją“.
Įteikdamas premiją šalia Katino skulptūros R. Kmita pastebėjo, kad tai labai simboliška vieta. „Čia įvyksta tektoninis miesto lūžis: tai pereinama Vilniaus erdvė, skirianti senamiestį nuo naujamiesčio, o buvusiam baugiam, nejaukiam rajonui šis skveras ir Katinas tikrai suteikė jaukumo. Linos knygoje „Miesto šventė“ irgi ryškus tektoninis lūžis, kur žmogus pereina iš paauglystės į suaugusiųjų gyvenimą, ir tų baimių bei nejaukumo tikrai netrūksta. Skaitydamas Linos knygą net stebėjausi, kiek daug atsikartojančių dalykų yra ir J. Ivanauskaitės debiutinėje kūryboje: ta pati amerikietiška kultūra, ta pati psichodelika, iš esmės tos pačios jaunimo problemos. Ir atrodo, kad kai kurie personažai iš Jurgos ankstyvųjų novelių persikelia į Linos noveles“, – pastebėjo I. Ivanauskaitės premijos komisijos pirmininkas R. Kmita.
Pasak Jurgos sesers R. Racėnaitės, ši premija svarbi ir kaip paskatinimas: „Matau šią premiją kaip paskatinimą jaunam autoriui. Jurga pradėjo rašyti mokykloje ir to pasitikėjimo, drąsos bei paskatinimo jai labai reikėjo. Tai pirmoji L. Simutytės knyga, tad labai, tikiuos, kad dabar ji jausis drąsiau ir rašys toliau“.
Apsakymų knygoje „Miesto šventė“ L. Simutytė žvelgia į sudėtingas psichologines būsenas, tarpusavio santykius, aštriai ir drąsiai kalba apie pirmąsias patirtis ir gyvenimo prasmės pajautas. Atsiimdama premiją L. Simutytė sakė, kad nori išreikšti dėkingumą, didelį džiaugsmą ir dar didesnę baimę.
„Baimę užsiauginti spėjau kur kas anksčiau nei į rankas paėmiau Jurgos knygą tuo pačiu pavadinimu, paauglystėje dėmesį pirmiausia patraukusią akimis nusėtu viršeliu. Kita vertus, būtent baimė, ta neaprėpiama, dažnai apskritai sunkiai įžodinama būtybė, mane kasdien sekiojo ir provokavo, kviesdama išdrįsti. Nepaisant to, kas galėtų nutikti paskui. Šiandien, kai atrodo, kad į mane žvelgia dar daugiau akių nei galėčiau suskaičiuoti ant knygos „Kaip užsiauginti baimę“ viršelio, pirmiausia galvoju apie tai, kad ši premija man liudija viena – išdrįsus baimė neatsitraukia, tačiau drauge augina ir tikėjimą – galbūt išties esu ten, kur šiuo metu turėčiau būti.“
Premiją mecenuojanti leidykla „Tyto alba“ primena, kad šiemet J. Ivanauskaitei būtų sukakę 60, tad šia proga naujai pasirodė romanas „Sapnų nublokšti“ ir pokalbių knyga „Švelnūs tardymai“. Taip pat planuojama, kad artėjant rašytojos gimtadieniui, dar kartą pasirodys knyga „Jurga“. J. Ivanauskaitės premijos laureatų sąrašas išties solidus: premiją pelnę autoriai šiandien aktyviai veikia literatūros ir visuomeniniame lauke.
Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatų sąrašas
2020 m. – Jurgai Tumasonytei už apsakymų knygą „Undinės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2019 m. – Mindaugui Nastaravičiui už poezijos knygą „Bendratis“ („Tyto alba“).
2018 m. – Gabijai Grušaitei už romaną „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ („Lapas“).
2017 m. – Rimantui Kmitai už romaną „Pietinia kronikas“ („Tyto alba“).
2016 m. – Aušrai Kaziliūnaitei už eilėraščių knygą „Mėnulis yra tabletė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2015 m. – Giedrei Kazlauskaitei už eilėraščių knygą „Meninos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2014 m. – Agnei Žagrakalytei už romaną „Eigulio duktė: byla F117“ („Tyto alba“).
2013 m. – Gintarui Bleizgiui už eilėraščių knygą „Sodas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2012 m. – Laurai Sintijai Černiauskaitei už romaną „Medaus mėnuo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2011 m. – Rimvydui Stankevičiui už poezijos knygą „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2010 m. – Renatai Šerelytei už romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“ („Alma littera“).
2009 m. – Kristinai Sabaliauskaitei už romaną „Silva Rerum“ („Baltos lankos“).
