Kęstučio gatvės pradžios rytinė pusė. 4,6 cm x 6,5 cm | Seniausios išlikusios Marijampolės nuotraukos, eksponuotos Rusijos etnografijos parodoje Maskvoje 1867 m. Nenustatytas fotografas. Prieš 1866 m. gegužę.

Nenustatyto vietinio ar specialiai atvykusio autoriaus darytos Marijampolės gatvių ir aikštės nuotraukos yra seniausios žinomos Marijampolės fotografijos, rodančios miesto vaizdus prieš 150 metų. Apie jas rašo fotografijos istorikas Dainius Junevičius.

1867 m. Maskvoje buvo surengta pirmoji Rusijos etnografijos paroda, joje buvo eksponuota ir keliasdešimt nuotraukų iš Lietuvos – Vilniaus, Vilniaus ir Telšių apskrities bei Marijampolės. Nuotraukos iš Marijampolės parodos rengėjus pasiekė 1866 m. gegužės pradžioje. Jos buvo suklijuotos ant dviejų kartono lapų, kiekviename priklijuota po keturias skirtingas to paties vyro iš Marijampolės apylinkių ir marijampolietės miestietės nuotraukas, pagal kurias buvo pagaminti parodoje eksponuoti moters iš Marijampolės ir lietuvio vyro iš Marijampolės apylinkių manekenai. Kiekviename lakšte priklijuotos dvi mažesnės miestovaizdžio fotografijos, likusias vietas užpildė plunksnele nupieštos su moterų ir vyrų darbu susijusios buitinės scenos. Šios fotografijos saugomos Rusijos etnografijos muziejaus Sankt Peterburge fototekoje.

Marijampolės apylinkių lietuvio manekenas, eksponuotas Rusijos etnografijos parodoje Maskvoje 1867 m. Fotografo Torvaldo Mitreiterio nuotrauka. Apie 1870 m. | Skelbta leidinyje „Славяне Европы и народы России / К 140-летию Первой этнографической выставки 1867 года“. СПб: Славия.

Apie pirmuosius Lietuvoje dirbusius dagerotipininkus „Krantai“ jau yra rašę. Žinome, kad 1839 metais išrasta fotografija gana anksti pasiekė Lietuvą. Tačiau seniausios išlikusios Lietuvos vietovių nuotraukos padarytos gerokai vėliau, daugiau kaip po dviejų dešimtmečių.

XIX a. šeštojo dešimtmečio viduryje dagerotipiją jau buvo pakeitęs kitas fotografijos metodas. Dabar fotografuojant buvo pirma gaunamas negatyvinis vaizdas stiklo plokštelėje, iš kurios paskiau buvo galima padaryti norimą skaičių atspaudų ant popieriaus. Negatyvines plokšteles fotografas turėjo pasiruošti pats: kelios minutės prieš fotografavimą jis turėjo užlieti ant stiklo plokštelės klampaus kolodijaus skysčio, tokią plokštelę tamsoje pamerkti į chemikalus ir taip įjautrinti ją šviesai. Nufotografavus norimą vaizdą negatyvinę plokštelę reikėjo labai greitai išryškinti irgi tamsoje. Viso proceso metu kolodijus turėjo būti nesustingęs, todėl šis metodas fotografijos praktikoje buvo vadinamas šlapiojo kolodijaus metodu. Taip fotografuojant būtina buvo turėti tamsią patalpą, todėl fotografuoti vietoves atvirame ore buvo gana sudėtinga. Fotografas turėjo fotografuoti netoli savo studijos, kurioje buvo tamsi laboratorija, arba su savimi gabentis kilnojamąją laboratoriją (dažniausiai įrengtą palapinėje). Dėl šios priežasties nedaugelis fotografų ryžosi daryti vietovaizdžių nuotraukas, ir ankstyvojoje fotografijoje tokios nuotraukos yra itin retos.

Marijampolės apylinkių vyro nuotraukos, vyrų buities piešiniai ir Marijampolės nuotraukos. 46 x 57 cm. | Rusijos etnografijos muziejus, REM Nr. 8764-100775

Lietuvoje pirmąsias miesto vaizdų nuotraukas padarė Abdonas Korzonas, 1861 metų vasarą pradėjęs fotografuoti Vilnių. Kaunui taip pat pasisekė, nes atvykęs į Lietuvą fotografuoti Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiltų statybos vengrų fotografas Antonas Rohrbachas 1861-ųjų rudenį nufotografavo Kauno vaizdų. Neseniai paaiškėjo, kad ne vėliau kaip 1866-ųjų vasarą vietovaizdžių nuotraukos buvo padarytos ir Marijampolėje. Jų sukūrimo aplinkybės tokios. 1867 metais Maskvoje buvo surengta pirmoji Rusijos etnografijos paroda. Tai buvo paroda, kurią rengiant fotografai suvaidino reikšmingą vaidmenį. Buvo eksponuota du šimtai devyniasdešimt originaliais tautiniais drabužiais aprengtų manekenų, vaizduojančių įvairių tautų grupes. Siekiant tikroviškumo, manekenų galvos buvo pagamintos pagal realių žmonių fotografijas. Todėl eksponatų rinkėjų buvo prašoma kartu su etnografiniais drabužiais, įvairiais dirbiniais ir rakandais į parodą siųsti nuotraukas. Be manekenams gaminti skirtų fotografijų, į parodą buvo atsiųsta beveik pusantro tūkstančio įvairių Rusijos tautų atstovų nuotraukų. Nemažai tuometinių fotografų siuntė specialiai parodai parengtas nuotraukas, taigi paroda tapo svarbiu fotografijos istorijos įvykiu.

Parodoje buvo eksponuota ir keliasdešimt nuotraukų iš Lietuvos – Vilniaus miestiečių, Vilniaus ir Telšių apskrities bei Marijampolės gyventojų nuotraukos. Fotografijos iš Marijampolės parodos rengėjus pasiekė 1866 metų gegužės pradžioje. Jos buvo suklijuotos ant dviejų 46 x 57 cm dydžio kartono lapų. Kiekviename priklijuota po keturias skirtingas to paties vyro iš Marijampolės apylinkių ir marijampolietės miestietės nuotraukas (du portretai profiliu ir iš priekio ir dvi nuotraukos visu ūgiu iš šono ir iš priekio). Pagal šias nuotraukas buvo pagaminti parodoje eksponuoti moters iš Marijampolės ir lietuvio vyro iš Marijampolės apylinkių manekenai. Be žmonių nuotraukų, kiekviename lakšte priklijuotos dvi mažesnės miestovaizdžio fotografijos, likusias vietas užpildė plunksnele nupieštos su moterų ir vyrų darbu susijusios buitinės scenos. Ir nors abu lakštai buvo rodomi Lietuvos nacionalinio muziejaus 2009 metais Vilniuje surengtoje parodoje „Senoji Lietuva“, o lakštas su moters nuotraukomis buvo ir publikuotas, atrodo, kad žiūrovų akys neužkliuvo už šiuose lakštuose priklijuotų nedidelių miesto nuotraukų.

1867-ųjų parodoje rodytos fotografijos šiuo metu saugomos Rusijos etnografijos muziejaus Sankt Peterburge fototekoje. Pernai šiame muziejuje rinkdamas medžiagą Lietuvos fotografijos istorijai atkreipiau dėmesį į šias nuotraukas. Marijampolės istorikas Benjaminas Mašalaitis patvirtino, jog tai senosios Marijampolės vaizdai. Štai ką apie nuotraukose matomus vaizdus sako Mašalaitis:

1. Kęstučio (buv. Vilniaus, arba Ponų) gatvės pradžios rytinė pusė. Antrame plane – Jono Basanavičiaus (buv. Turgaus) aikštės „ilgakromis“ ir sinagoga. Nė vienas pastatas neišliko, nes XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo pastatyti nauji arba rekonstruoti senieji pastatai.

Kęstučio gatvės pradžios rytinė pusė. 4,6 cm x 6,5 cm | Seniausios išlikusios Marijampolės nuotraukos, eksponuotos Rusijos etnografijos parodoje Maskvoje 1867 m.

2. Vytauto (buv. Varšuvos) gatvės pradžios vakarinė pusė. Toliau – Jono Basanavičiaus (buv. Turgaus) aikštės vakarinė pusė. Namai neišliko, nes buvo sunaikinti 1941-ųjų birželio 22 dieną. Dabar – pėsčiųjų alėja, dar vadinama Jono Basanavičiaus aikštės tęsiniu.

Vytauto gatvės pradžios vakarinė pusė. 7,0 cm x 9,6 cm | Seniausios išlikusios Marijampolės nuotraukos, eksponuotos Rusijos etnografijos parodoje Maskvoje 1867 m.

3. Bažnyčios gatvė. Gilumoj, už tilto per Jevonį – katalikų bažnyčia. XIX a. ketvirtajame ketvirtyje buvo nugriauta varpinė, bažnyčios fasadinėje dalyje iki 1901-ųjų pristatyti du bokštai, pakeisti stogo tūriai ir parametrai. Išliko prie bažnyčios dešinėje pusėje arčiausiai stovintys du namai.

Bažnyčios gatvė. 4,6 cm x 6,5 cm | Seniausios išlikusios Marijampolės nuotraukos, eksponuotos Rusijos etnografijos parodoje Maskvoje 1867 m.

4. Jono Basanavičiaus (buv. Turgaus) aikštės rytinė pusė. Kairėje – Jono Dailidės (buv. Pelkių, dar Klampynės, Stalių) gatvės pradžia. Matomi pastatai iškilo iki 1782 metų. Kairysis pastatas, fasadu atsuktas į aikštę, stovėjo iki 2014-ųjų, o dešinysis, gerokai rekonstruotas po 1894-ųjų gaisro, stovi.

Jono Basanavičiaus aikštės rytinė pusė. 7,0 cm x 9,6 cm | Seniausios išlikusios Marijampolės nuotraukos, eksponuotos Rusijos etnografijos parodoje Maskvoje 1867 m.

Labai įdomu, kad, studijoje nufotografavęs žmones, fotografas apsiėmė kelias nuotraukas padaryti atvirame ore. Neaišku, ar jis turėjo kitą aparatą, ar panaudojo tą pačią kamerą, kuria fotografavo žmones. Nuotraukos nedidelio formato, tačiau geros kokybės, kuri leidžia jas kelis kartus padidinti. Nenustatyto vietinio ar specialiai atvykusio autoriaus darytos Marijampolės gatvių ir aikštės nuotraukos yra seniausios žinomos šio miesto nuotraukos. Jos yra ypatingai svarbios Marijampolės istorijai, nes rodo miesto vaizdus prieš 150 metų.

Meno ir kultūros žurnalui „Krantai“ parengė Dainius Junevičius (2018 m., nr. 2)