Jo Nesbø gimė 1960 metų kovo 29 dieną Osle, Norvegijoje. Jis tituluojamas populiariausiu ir perkamiausiu autoriumi gimtojoje šalyje. Lietuviai irgi myli Jo Nesbø bei jo kriminalinius romanų personažą Harį Hūlę.
Tačiau Jo Nesbø kurti knygų neplanavo. Už tai padėkoti reikia kelio traumai. Jaunystėje Jo Nesbø svajojo tapti futbolininku. Jis žaidė Norvegijos aukščiausios lygos komandoje ir nesikuklino galvodamas, kad jau netrukus taps geidžiamiausiu žaidėju, dėl kurio į eilę stos geriausi futbolo klubai. Deja, likimas lėmė kitaip.
Kelio trauma užkirto kelią futbolininko karjerai, o neatsakingas požiūris į mokslus sutrukdė rinktis profesiją. Jo Nesbø užsirašė į karinę tarnybą. Išmokęs savidisciplinos būsimas autorius perlaikė egzaminus ir įstojo mokytis į Norvegijos ekonomikos ir verslo mokyklą.
Jo Nesbø baigė ekonomikos mokslus, dirbo finansų srityje ir buvo puikus analitikas. Jo Nesbø pradėjo kurti dainas, kas įvairiais keliais nuvedė į grupę „Di Derre“. Antrasis jų albumas tapo geriausiai parduodamu Norvegijoje, o Jo Nesbø, kuris, beje, vis dar koncertuoja su „Di Derre“, pradėjo artėti prie rašytojo karjeros.
Dieną dirbdamas finansų srityje, vakare koncertuodamas, taip pat išgyvenęs skyrybas, Jo Nesbø pervargo ir nusprendė keliauti į Australiją. Tuo pačiu gavo leidėjų pasiūlymą parašyti knygą apie grupės gastroles. Tačiau parašė apie detektyvą Harį Hūlę.
Knygos atnešė šlovę ir finansinę sėkmę. Rašytojas noriai tuo dalijasi. Jis įkūrė Hario Hūlės vardo fondą, kuris rūpinasi rašymo ir skaitymo klasių skurstančiose šalyse steigimu.
Taigi, ką galime pasakyti apie niūrių ir žiaurių kriminalinių knygų autorių? Jis yra talentingas skirtingose srityse – geras finansų analitikas, sėkmingas grupės vokalistas ir dainų kūrėjas, populiariausias pasaulyje skandinavų rašytojas, sėkmingas vaikiškų knygų autorius. Taip pat Jo Nesbø yra jautrus, savikritiškas žmogus, kuriam rūpi globalios problemos ir jis prie jų sprendimo prisideda realiais poelgiais.
Rašytojas Peter James gimė 1948 metų rugpjūčio 22 dieną, Braitone, Jungtinėje Karalystėje. Jis parašė daugiau nei trisdešimt kriminalinių romanų ir didelė dalis jų pasiekė Lietuvos skaitytojus. Ypač populiarios yra istorijos apie detektyvą Rojų Greisą.
Bernvakario metu gyvas palaidotas jaunikis, genetinės manipuliacijos, siautėjantys serijiniai žudikai, vyrus žudančios juodosios našlės, pasaulinio masto sąmokslo teorijos – tai tik nuotrupos iš Peter James romanų. Koks gi žmogus pasižymi tokia lakia fantazija?
Autoriaus talentas rašyti atskleidė dar mokykloje, kuomet jis laimėjo poezijos konkursą. Vėliau Peter James mokėsi Ravensbourno universitete ir siekė scenarijų autoriaus karjeros. Po studijų išvykęs gyventi į Kanadą jis kurį laiką rašė scenarijus laidoms, o vėliau įkūrė savo itin sėkmingą prodiuserinę firmą.
Knygas Peter James rašo nuo 1981-ų metų. Rašytojo knygos išverstos į beveik keturiasdešimt kalbų, nuolat tampa „Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestseleriais. Visgi, įdomu ką mėgsta ir kuo domisi pats autorius.
Pirma įdomybė – susidomėjimas mistiniais dalykais ir ezoterika. Paranormaliais reiškiniais Peter James domėjosi nuo mažumės ir tikėjo įvairiausiais vaiduokliais, gyvenančiais senuose vienuolynuose ar griuvėsiuose. Šia tema jis veda laidas Škotijos BBC radijuje.
Dar vienas rašytojo pomėgis – automobiliai! „Lotus Elan“, „Cadillac Eldorados“, 1971-ų metų „Mustang“, „Triumph Stag“, 2014-ų metų „Aston Martin Vanquish Volante“, 1987-tų metų „Mercedes SL 500“ ir 1958-tų metų „Fiat Abarth Evocation“ – tik keli automobiliai kurie perėjo per Peter James rankas arba atsidūrė jo asmeninėje kolekcijoje.
Rašytojas ne tik grožisi automobiliais, bet mėgsta ir palakstyti – jis turi tarptautinę lenktynininko licenciją ir žinoma dalyvauja varžybose. Matyt iš čia šiek tiek adrenalino perkeliama ir į knygas.
Na ir dar keletas įdomių faktų. Peter James dievina gyvūnus, savo fermoje augina alpakas ir emu, mėgsta žaisti tenisą, bėgioti ir slidinėti. Mėgstamiausia spalva jis įvardina raudoną ir teigia, kad dėvi tik raudonas kojines. Mėgstamiausia muzikos grupė – „The Rolling Stones“.
Vos pasirodęs pirmasis Lars Kepler detektyvas „Hipnotizuotojas“ tapo tikra sensacija. Visiems iš karto parūpo, koks gi tas knygos autorius, kuris aprašo protu nesuvokiamas žiaurybes. O jis tiesiog paprastas, vidutinio amžiaus, inteligentiškas vyrukas su akiniais ir nutrintu britų dėstytojo stiliaus švarku, kadaise dirbęs vidurinėje mokykloje…
Puikiai žinote, kad tai melas, nes Lars Kepler iš tiesų neegzistuoja, o po šiuo pseudonimu slepiasi Alexandra Ahndoril ir Alexander Ahndoril – rašytojų pora. Tačiau aprašytas inteligentiško vyro portretas atitinka tą, kurį įsivaizdavo ir patys detektyvų autoriai.
Abu rašytojai jau anksčiau yra išleidę sėkmingų knygų, todėl nenorėjo naudotis žinomumu. Tai priežastis, kodėl jie sugalvojo pseudonimą. Bandymas išsiaiškinti, kas po juo slypi, Švedijoje tapo tikru detektyvu, o pagaliau išaiškinti autoriai lengviau atsikvėpė.
Interviu iš rašytojų ėmę žurnalistai teigė, kad kontrastas tarp detektyvinių romanų ir jų autorių yra milžiniškas. Iš tiesų Alexandra Ahndoril yra smulki, švelni, rami moteris, kuri nors ir gali išvardinti šaunamųjų ginklų rūšis, tačiau neretai apsiverkia rašydama žiaurias scenas. Jos vyras irgi kuklus ir tylus.
Alexandra ir Alexander kilę iš panašių šeimų, abu yra kairiarankiai ir mėgsta tuos pačius dalykus.
Nors Alexander šeima dirbo statybų versle, jis pats jautė polinkį menams. Jaunystėje tapė aliejinius paveikslus bei labai mėgo skaityti. Taip pat praktikavo Muay Thai kovos menus. Universitete jis studijavo filosofiją bei religiją.
Alexandra irgi jautė polinkį menams. Ją traukė aktorystė, kurios mokytis ji ir įstojo į Nacionalinę mimų ir aktorių akademiją, vėliau įgijo literatūros magistro laipsnį. Moteris vaidino, rašė literatūros kritikos straipsnius ir apsigynė daktaro disertaciją.
Pora, tarsi palaikydama telepatinius ryšius, sklandžiai užpildo vienas kito sakinius. Jie kartu gamina maistą, kartu atnaujino savo vasarnamį, kartu rūpinasi vaikais ir dabar kartu rašo knygas.
Kaip matote, ši pora yra pati paprasčiausia ir paneigia mitus, kad žiaurius detektyvus rašo niūrūs, užsisklendę ir problemų turintys vienišiai.
Angela Marsons ir jos knygos apie uždarą detektyvę Kimą Stount susilaukė sėkmės visame pasaulyje. Tačiau rašytojos kelias nebuvo labai lengvas. Kurti istorijas ji mėgo nuo jaunumės. Po to 25 metus beldė į įvairių leidėjų duris. Nesėkmingai. Tad Angela Marsons išleido elektroninę knygą ir publikavo ją savarankiškai. Kaip ir kitas dvi. Milžiniškas skaitytojų susidomėjimas ir palankūs įvertinimai pagaliau atvėrė ir leidėjų duris.
Savo istorijose Angela Marsons rašo apie sociopatus, išmoningas žmogžudystes, socialines ir psichologines problemas. Pati autorė į savo personažus nepanaši. Ji kukli, draugiška, o prieš pradėdama rašytojos karjerą daug metų dirbo apsaugininke prekybos centre, kur vadovavo didelei žmonių komandai.
Rašytoja labai mėgsta gyvūnus ir kažkada vieno kambario bute jų laikė net trylika. Šiuo metu jos namuose gyvena linksmas labradoras ir nemandagi papūga.
Autorė teigia, kad visada domėjosi psichologija ir žmonių elgesio motyvais. Dar būdama vaiku ji norėjo perprasti veiksmų logiką, o užaugusi tapo stebėtoja. Rašydama romanus autorė nevengia gilintis į įvairias sritis, todėl po pasiruošimo knygai „Nebylus riksmas“ ji save laiko archeologijos, osteoarcheologijos ir motociklų restauravimo eksperte.
Kaip ir visi žmonės, taip ir žymi autorė, turi įvairiausių baimių. Angela Marsons bijo vabzdžių, taip pat aukščio bei lėktuvų. Ir dar pavarų perjunginėjimo! Dėl šios priežasties ji dvidešimt metų vairavo mopedą.
Rašytoja nebijo prisipažinti, kad mėgstamiausias jos patiekalas yra pica, geriausia Kalėdų dovana buvo 167 pakeliai traškučių. Kaip ir visi, ji krykštauja ir pasidaro ekrano nuotrauką, kai jos socialinio tinklo profilį pradeda sekti žvaigždė. Dar autorė paslapčia bent kartą per savaitę žiūri filmuką „Frozen“.
Žvilgtelėjome į kelių populiarių detektyvų ir trilerių autorių gyvenimus ir pamatėme, kad jie visi gana paprasti, su savo eiline kasdienybe, rūpesčiais, kompleksais ir džiaugsmais. Kiekvienas autorius į savo knygas įdeda dalelę savęs, tačiau nepanašu, kad mūsų mylimi rašytojai naktimis sėlina daryti nusikaltimų. Gera žinoti, ar ne?