Igor Chekachkov. Rimaldo Vikšraičio portretas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius lapkričio 12 d., penktadienį, 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose pristato šeštąją Fotografijos šventę.
Jau tapo tradicija, kad KKKC Parodų rūmuose paskutinieji du metų mėnesiai skiriami fotografijos menui. Šeštoji Fotografijos šventė pradedama pristatant išskirtines parodas: Arturo Valiaugos ir Lino Liandzbergio parodą „Viešų vaizdų privatūs gyvenimai“, Klaipėdos fotografijos rezidencijos kūrėjų parodą „Zefyras / Zephyr“, Juozapo Kalniaus fotografijų parodą „Tirpstanti Klaipėda“, Ukrainos menininkės AntiGonna parodą „Velniai“, Tomo Tereko fotografijų parodą „ISOliacija“ ir virtualioje erdvėje pristatomą Vaclovo Strauko fotografijų parodą „Neringos kopos“.
Lapkričio 13 d., šeštadienį, 16 val. visi fotografijos aistruoliai kviečiami į Fotografijos šventės paralelinės programos renginį, kurio metu vyks fotografo Tomo Tereko autorinė ekskursija po parodą „ISOliacija“, šventės parodų kuratorius Darius Vaičekauskas ves kuratorinę ekskursiją po Klaipėdos fotografijos rezidencijos kūrėjų parodą „Zefyras / Zephyr“, vyks susitikimas su AntiGonna – menininkė pristatys savo kūrybą, demonstruos fragmentus iš filmavimo proceso, būsimų filmų anonsus, pasakos apie savo darbo kryptį ir metodus. Susitikimo metu bus parodytas autorės trumpametražis filmas „Skaidri oda“ („Lucid Skin“), reprezentavęs Ukrainą tokiuose festivaliuose, kaip „Vienna PFFV Festival 2021“, „International Queer Film Festival Playa del Carmen 2021“, „FINNOF International Festival of New Non Fiction Narratives“.
Arturo Valiaugos ir Lino Liandzbergio paroda „Viešų vaizdų privatūs gyvenimai“
Arturas Valiauga. „Garažo istorijos“, 2009-2018 m.
„Vieši vaizdai“, kaip žmogaus ir jo aplinkos sąveikos rezultatas, formuoja savivoką bei pasaulėjautą. Tai galima jausti, pamatyti ar pamatuoti tuo, kas lieka vaizdo laikmenoje kaip potėpis, spalva, šviesos atmintis ar rytojaus nuojauta. Vaizdas kuria ir identifikuoja viešas teritorijas, kuriose skleidžiasi privataus gyvenimo patirčių, laiko ir atminties ženklai. Fotografijos sustabdyta vieša realybė yra jau mirusi praeityje. Jos dokumentalumas nykstančioje laikmenoje atgyja kaip tapybos raiška, tikrovės privataus emocinio patyrimo momentas. Parodos vaizdinis naratyvas plėtojamas Lino Liandzbergio tapybos darbų ir Arturo Valiaugos fotografijų sąveikos kontekste.
Linas Liandzbergis kūryboje grįžta prie natūros ir giliau tyrinėja akimirkos svarbą, realų gyvenimą įprasminančius ženklus ar simbolius, konkrečią vietovę ir tikrus paveikslų veikėjus. Savo darbais tapytojas analizuoja buitinių situacijų akimirkos efemeriškumą. Daugelyje naujosios serijos paveikslų ryškėja fotografijos įtaka ir jos bruožai: negatyvo efektas, telefono kamera pagauta kasdienė situacija, fragmentiškumas ir momentiškumas. Naujuose kūriniuose vyrauja realybėje užfiksuoti vaizdiniai.
Arturo Valiaugos atramos taškas – socialinės tapatybės tyrinėjimas. Autoriui būdingas atviras, sąmoningas ir kritinis žvilgsnis į šiuolaikybę, temos, formos, spalvos ir laiko pojūčio kaita. Bendras menininko vizualinių tyrimų vardiklis yra kintanti sociokultūrinė situacija ir personažų būsenos joje.
Menininkės AntiGonna paroda „Velniai“
Subversyvūs menininkės AntiGonna kūriniai meta iššūkį įvairaus lygio patriarchaliniam smurtui ir yra bene drąsiausias meninis eksperimentas šiuolaikinio Ukrainos meno lauke. AntiGonna meninė praktika yra toksiška socialinių opų mizanscena, atsirandanti dėl latentinių traumų ir neišsipildžiusių troškimų, su viešajame lauke viešpataujančiomis baimėmis ir iškrypimais, tabu ir draudimais. Jos menas įgauna įvairias formas: ji atlieka savitus performansus ir režisuoja videokūrinius, dirba kaip trash modelis kitų autorių darbuose, savo kūryboje jungia fotografijos, tapybos ir instaliacijos medijas. Savo kūryboje autorė demonstruoja transgresyvias seksualines strategijas, naudodama ir perinterpretuodama asmeninę traumuotą patirtį, stigmatizuodama socialines ydas ir neteisybę kito – silpno, nuolankaus, išsigimusio, pažeminto – atžvilgiu. Per radikalų skausmo ir ekstazės vaizdavimą AntiGonna tarytum išlaisvina nutylimas temas ir kviečia nuoširdžiai diskutuoti apie jas.
Dalis parodoje pristatomų kūrinių sukurti Klaipėdoje fotografijos rezidencijos metu. Parodoje nerekomenduojama lankytis vaikams ar nepilnamečiams.
Menininkės AntiGonna fotografija
Juozapo Kalniaus fotografijų paroda „Tirpstanti Klaipėda“
Fotografijos šventėse visuomet yra aktualizuojama ir vietos fotografų kūryba. Šiemet pristatoma fotomenininko Juozapo Kalniaus fotografijų paroda „Tirpstanti Klaipėda“. Šiuo projektu autorius siekia meninėmis priemonėmis atskleisti 1945 m. prasidėjusį ir iki šių̨ dienų̨ besitęsiantį Klaipėdos miesto irimą, t. y. kalbama apie jo senųjų pastatų nesustabdomą nykimą ir istoriniu aspektu vertingų architektūros objektų praradimą.
Juozapas Kalnius. „Tirpstanti Klaipėda“
„Karas įvyko ne vakar, nuo jo pabaigos praėjo 74 metai… Fotografijų ciklui „Tirpstanti Klaipėda“ inspiravo keletas mieste šiuo metu vykstančių reiškinių. Pirmiausia – teritorija Mėsininkų ir Tomo gatvių sankryžoje, priešais KKKC Parodų rūmus. Čia prieš kelerius metus bandyta statyti pastatą, bet atkasus dar Antrojo pasaulinio karo metu suniokotų dviejų namų pamatus ir aptikus kažkokį reikšmingą archeologinį objektą, darbai buvo pristabdyti, o vėliau ir visai sustojo. Dabar ši vieta, kur anksčiau žaliavo pieva, virto baisiu šabakštynu, aptvertu nuo vėjo nuolat griūvančia skardine tvora, per kurią jau lipa krūmai ir kita augmenija. Miesto tarnybos vis remontuoja griūvančią tvorą, bet ne grunte paliktą duobę, kur susiformavo vandens telkinys. Klaipėdos verslo struktūrų, taip pat ir uosto nekontroliuojamas veržimasis į miestą, savo sprendimais tiesiogiai naikinant paveldą, ir net pietinės Klaipėdos dalies savotiška erozija verčia susimąstyti ir fiksuoti šį procesą fotografijose“, – projektą pristato Juozapas Kalnius.
Lėtam irimo procesui fiksuoti autorius pasirinko lėtą fotografiją, vadinamąją slow photograpy – tiesioginį pozityvą į 24×30 cm formato sidabro želatinos popierių. Šiose fotografijose Klaipėda tarsi veidrodyje (tiesioginis pozityvas duoda veidrodinį atvaizdą) žvelgia į save. Prisimenant, kad fotografija gimė miesto gatvių labirinte ir iki šiol vystosi kartu su architektūrinėmis miestų erdvėmis, bandoma plačiajai visuomenei informatyviai, estetiškai ir suprantamai vizualizuoti šią problemą.
Tomo Tereko fotografijų paroda „ISOliacija“
Fotomenininkas Tomas Terekas pristato fotografijų projektą, inspiruotą karantino ir analizuojantį jo sukeltas pasekmes – vienišumo, atskirties, baimės, neapibrėžtumo jausmą.
Tomas Terekas. „ISOliacija“
„Pirmojo karantino mėnesius tam, kad negalvočiau apie nežinomybę, kurią atnešė pandemija, aš sugalvojau kasdienę rutiną-ritualą – klijuoti lipnia juosta ant lango įvairius objektus ir žodžius kaip žinutę pasauliui apie savo vienatvę. Organiškai atsirado noras viską fiksuoti – lyg kurti karantino dienoraštį. Aš naudojau seną vidutinio formato kamerą ir seną fotopopierių, todėl fotografavimo procesas kartais trukdavo net iki keturių valandų. Kaip ir laikas, pandemijos metu slenkantis lėtai ir ilgai. Langas virto tarpininku tarp manęs ir pasaulio, beveik kas dieną aš pradėjau rengti lyg nedidelius performansus. Neretai pro šalį praeinantys žmonės pastebėdavo mano žinutes – kas nusišypsodavo, kas fotografuodavo, o kas baksnodavo pirštais. Tai buvo lyg nebyli komunikacija. Mano darbuose yra nemažai ironijos, vis dėlto ne toks rimtas požiūris į viską mums padeda gyventi ir išgyventi izoliaciją. Parodos pavadinimas „ISOliacija“ susideda iš angliško termino ISO (skaičius, nusakantis juostos arba jutiklio jautrumą šviesai) bei lietuviško žodžio „izoliacija“, kuris turi materialią reikšmę – lipni juosta ar izoliacija karantino metu. Taigi, „ISOliacija“– tai baimė, vienatvė, pakitusi kasdienybė ir sulėtėjęs gyvenimo ritmas“, – apie savo projektą pasakoja Tomas Terekas.
Klaipėdos fotografijos rezidencijos kūrėjų paroda „Zefyras / Zephyr“
Menininkų rezidencijų programos, kaip viena iš Klaipėdos kultūros strategijos krypčių, yra svarbios ne tik miesto gyvybingumui palaikyti, patrauklumui didinti, bet ir menininkams bei miesto bendruomenėms. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, siekdamas sukurti profesionalią kūrybinę erdvę ir stiprinti kūrybinių mainų platformą, nuo 2019 metų pradėjo vykdyti fotografijos rezidencijų programą. Į rezidencijas kviečiami Lietuvos ir užsienio šalių fotomenininkai ar menininkai, savo kūryboje naudojantys fotografiją kaip mediją. Jų prašoma kurti su vietos kontekstu susijusiomis temomis, atsižvelgti į miesto specifiką ir aktualijas, skatinamas rezidentų bendradarbiavimas su vietos menininkais, jų įtraukimas į kūrybinius procesus. Siekdama kokybiškai vykdyti programą, rezidencija bendradarbiauja su kitomis Europos ir Lietuvos rezidencijomis, domisi jų gerąja praktika, dalinasi patirtimi.
Parodoje „Zefyras / Zephyr“ pristatomi 2019–2021 metais vykusių rezidencijų dalyvių kūrybos rezultatai. Parodoje dalyvauja kūrėjai: Andrey Boyko, Igor Chekachkov, Artem Humilevskyi, Sasha Kurmasz, Anastasia Leonova, Sergey Melnitchenko, Elena Morozova, Stanislav Ostrous (Ukraina), Tomas Terekas, Artūras Šeštokas, Juozapas Kalnius (Lietuva).
Igor Chekachkov. Rimaldo Vikšraičio portretas
Elena Morozova ir Artem Humulevskyi. „Illusion of Yellow“, 2021 m.
Vaclovo Strauko fotografijų paroda „Neringos kopos“
Šviesaus atminimo fotomenininkui Vaclovui Straukui (1923–2017) už fotografijos ciklą „Kopos“ (1975 m.) šiais metais buvo skirta Neringos savivaldybės mero fotografijos premija. V. Strauko kandidatūrą premijai teikė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Vaclovas Straukas – daugybę apdovanojimų pelnęs fotomenininkas, vienas iš pirmųjų LTSR fotografijos meno draugijos (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) narių, priskiriamas žinomiausiems Lietuvos fotografijos mokyklos atstovams. Fotografas užima žymią vietą Lietuvos fotografijos istorijoje.
Strauko kūryba priskiriama Lietuvos fotografijos lyrinio realizmo ir humanizmo krypčiai. Kad ir kokią temą pasirinktų autorius, savo kūriniuose jis visada siekė atskleisti žmogaus ir gamtos grožį, jų dermę. Tai darė labai jautriai, su didžiule atida ir meile. Beveik viso savo gyvenimo kūrybą V. Straukas skyrė Klaipėdos miestui, Neringai, pajūriui, visame pasaulyje garsindamas ne tik šį kraštą, bet ir Lietuvą ir neabejotinai daug prisidėdamas prie šalies fotografijos populiarinimo.
Įprasmindamas šį svarbų ir prasmingą apdovanojimą, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius sukūrė virtualią Vaclovo Strauko fotografijų parodą „Neringos kopos“. Apsilankyti parodoje galite čia.
Fotografijos šventės parodas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Ukrainos kultūros fondas.
Parodų kuratorius Darius Vaičekauskas.
Parodos veiks iki 2021 m. gruodžio 12 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Esant karantino ribojimams, lankytojų prašoma laikytis saugumo reikalavimų.
