Asociatyvi nuotr. | Pixabay.com
Lietuvos kultūros taryba reiškia paramą ir palaikymą Ukrainos kultūros organizacijoms ir kūrėjams šiuo metu kovojantiems už savo šalies laisvę. Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, Lietuvos kultūros taryba jau pranešė, kad nefinansuos su Rusija susijusių kultūros projektų, net jei jiems finansavimas jau buvo paskirtas ir ragino projektų vykdytojus keisti veiklas ar jų dalyvius. Be to, planuojama imtis ir kitų Ukrainos palaikymo priemonių bei skatinti iniciatyvas, nukreiptas ne vien į Rusijos izoliavimą, bet ir pagalbą Ukrainai, nuo karo bėgančių žmonių įtraukimą.
Nebus finansuojamos su Rusija ir Baltarusija susiję veiklos
Lietuvos kultūros taryba sulaukė Ukrainos kultūros fondo ir kitų kultūros organizacijų ir institucijų vardu išplatinto kreipimosi, kuriame prašoma paramos ir solidarumo su Ukraina. „Dešimtmečius kultūros institucijos ir kūrėjai susiję su Rusijos valdžia buvo pasitelkiami imperialsitinei propagandai, hibridiniam karui ir Putino nusikalstamo režimo gražinimui. Tai turi liautis dabar! Prašome padėti Ukrainai nutraukiant bet kokį kultūrinį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija“, – teigiama kreipimesi. Taip pat prašoma organizuoti Ukrainos kovai už laisvę palaikyti skirtus kultūrinius renginius ir pasirašyti peticiją.
„Nuo savaitės pradžios bendraujame su Latvijos ir Estijos kultūros fondais, su kuriais kartu administruojame Baltijos kultūros fondą. Mūsų visų pozicija identiška, konkreti ir vieninga, ko pasigedau bendraudama su globaliu, tokio tipo finansavimo institucijas vienijančiu tarptautiniu tinklu. Visų trijų Baltijos šalių kultūros finansavimo institucijos nutraukia ryšius su Rusijos Federacija, stabdo finansuotus projektus, atsisako investuoti savo valstybių pinigus į naujus. Svarstymams paliekamas tik langas proaktyviai opozicijai, įsiklausant ir į Ukrainos kultūros fondo išplatintą kreipimąsi“, – komentuoja Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.
Rusijos karo Ukrainoje kontekste Lietuvos kultūros taryba jau pirmosiomis invazijos dienomis išreiškė poziciją, jog kūrėjai ir atlikėjai iš Rusijos Lietuvoje yra nepageidaujami. „Kadangi Rusijos karinius veiksmus stiprina Baltarusija, Lietuvos kultūros tarybos narių sprendimu pastarajai galios tas pats principas“, – teigia A. Pakarklytė.
Todėl Lietuvos kultūros taryba toliau aktyviai ragina finansuotų kultūros ir meno projektų vykdytojus, kurie buvo numatę bendradarbiavimo veiklas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos teritorijose ar su šių šalių piliečiais, keisti savo planus ir iniciatyvų dalyvius, partnerius, sumanymų bei veiksmų kryptis, koreguoti veiklų planus. Šios nuostatos taikomos ir tiems projektų vykdytojams, kurie jau pasirašė finansavimo sutartis, ir tiems, kurie dar tik planuoja jas pasirašyti.
Kviečiame teikti Ukrainos palaikymo iniciatyvas
Be to, Lietuvos kultūros tarybos nariai atkreipia dėmesį, kad kovo 1 d. prasidėjo antrasis šių metų meno sričių ir kultūros programų finansavimo konkursas. Jo metu kviečiama teikti ir Ukrainos palaikymo iniciatyvas bei projektus į kultūrines ar menines veiklas įtraukiančias ukrainiečius, kurie prasidėjus karinei Rusijos Federacijos agresijai laikinai turėjo palikti savo namus Ukrainoje ir rado prieglobstį Lietuvoje. Paraiškų laukiama iki kovo 30 d. (imtinai).
„Siekdamas greitesnių veiksmų, Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas kviečia kultūros organizacijas jau paskelbtiems finansavimo konkursams teikti įvairius Ukrainos ir jos žmonių palaikymo, įtraukimo ir bendradarbiavimo sumanymus. O ilgesnėje laiko perspektyvoje, ruošiantis artimiausiems finansavimo konkursams, Lietuvos kultūros taryba svarstys tikslinių programų ir papildomų prioritetų diegimą“, – teigia A. Pakarklytė.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
