Talino meno parodos ir muziejai balandžio mėnesį

Aplankyti Taliną – visada gera idėja. Šis miestas pilnas modernių galerijų ir muziejų, todėl nuo šiol kiekvieną mėnesį dalinsimės Talino meno muziejų ir galerijų parodomis – jūs net neįsivaizduojate, kiek įvairiausių meno erdvių ir formų jūs čia rasite. Tiesiog išsisaugokite šį sąrašą ir leiskitės į meno patirčių paieškas.

KUMU meno muziejus

Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn

Lembit Sarapuu paroda „Realybė ir tikrovė“
2022.04.29–2022.09.18

Lembit Sarapuu. Diskusija. 1989–1990. Aliejus. Estijos meno muziejus.

Šešis dešimtmečius, per kuriuos Lembit Sarapuu (g. 1930 m.) veikė kaip menininkas, jo kūryba buvo siejama su naiviuoju menu (daugiausia septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje), transavangardu (XX amžiaus devintajame dešimtmetyje) ir postmodernizmu (1980-aisiais ir 1990-aisiais). Tačiau visa jo kūryba nepatenka nė į vieną iš šių kategorijų.

Jo kūryba suskirstyta į tris temas: paprasti peizažai, aktai ir portretai, seksualūs, brutalūs ir groteskiški mitologiniai vaizdiniai bei alegoriniai, ironiški ir šmaikštūs kasdienio gyvenimo ir žmogaus būties vaizdiniai. Menininkas savo kūrybą apibūdino kaip besikeičiantį bandymą reprezentuoti gyvenimo tikrovę ir realybę gyvenime. Tai atsispindi parodos pavadinime, nubrėžiančiame menininko kūrybinį kelią per šešis dešimtmečius.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Mąstantys paveikslai“
2022.03.18–2022.08.14

Sirje Runge. Geometrija VIII. 1976. Aliejus. Zimmerli meno muziejus, Rutgers ‒ Norton ir Nancy Dodge sovietų nonkonformistų meno kolekcija

Nuo 2016 m. bendradarbiaujant su JAV Zimmerli meno muziejumi rengiamos tiriamosios parodos. Parodos „Mąstantys paveikslai“ akcentas turėjo būti aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Baltijos ir Maskvos menininkų dialogas. Likus kelioms savaitėms iki parodos atidarymo, Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, o dialogas apie naujausią istoriją įgavo visiškai naują kontekstą. Šioje nepaprastoje situacijoje Kumu dailės muziejus lankytojams atskleidžia tuščią salę, kurioje pristatomi originalūs parodos tekstai, o erdvės ant sienų nurodo iš pradžių atrinktų kūrinių vietas. Paroda bus užpildyta meno kūriniais žingsnis po žingsnio.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945“
Nuolatinė ekspozicija

Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarėmenininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mąstu, atvaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.

Projektinė erdvė I: Jonna Kina paroda „Keturios skulptūros iš penkiolikos dalių“
2022.04.01–2022.10.02

Jonna Kina. Keturios skulptūros iš penkiolikos dalių. 2022 m. Kadras užfiksuotas iš vaizdo įrašo. Menininkės sutikimu.

Ši paroda yra nuolatinės parodos „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“ dalis. Jonna Kina (1984) yra daugiadisciplinė suomių menininkė. Filmo „Keturios skulptūros penkiolikoje kūrinių“ istorija datuojama 2019 m. Tuo metu menininkė susidomėjo Estijos dailės muziejaus kolekcijoje esančiomis Amandus Adamson (1855–1929) ir Augusto Weizenbergo (1837–1921) skulptūromis, kurios buvo sugadintos per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. kovo mėn. susprogdinus Taliną. Baigus  filmą, į istorinę perspektyvą netikėtai įsiliejo dabartiniai klodai.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija

Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus

Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėtiliberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Menas komforto zonoje? 2000-ieji Estijos mene“
2021.12.11–2022.10.09

Paroda „Menas komforto zonoje? 2000-ieji Estijos mene“ tęsia parodų ciklą Kumu meno muziejuje, skirtą šiuolaikiniam menui, prasidėjusį 2018 m. projektu „The X-files“ [Devintojo dešimtmečio registras] (kuratoriai Eha Komissarov ir Anders Härm). Dabartinė paroda, daugiausia paremta Estijos dailės muziejaus ir Tartu dailės muziejaus šiuolaikinio meno kolekcijomis, leidžia pažvelgti į šeštojo dešimtmečio meną, atskleidžia kai kuriuos mažiau žinomus kūrinius ir idėjas, kurios visiškai pasireiškė tik kitame dešimtmetyje. Ekspozicija išdėstyta dialogais tarp skirtingų temų, raktažodžių ir motyvų, siekiant perteikti dešimtmečio menui būdingus jausmus, menininkų pozicijas ir požiūrius.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija

Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus

Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti KUMU meno muziejų:

Kadriorg dailės muziejus

Weizenbergi 37, Tallinn

Paroda „Skulptūros uvertiūra“
2022.01.14–2022.05.08

Pirmą kartą ši paroda lankytojams suteikia galimybę apžiūrėti muziejaus Europos ir Rusijos skulptūrų kolekciją. Eksponatai sugrupuoti pagal kilmę: klasikinių skulptūrų iš Estijos dvarų kopijos, garsių XIX a. meistrų darbai, kadaise puošę pasiturinčių šeimų namus, sovietmečio socrealistinės skulptūros, tarp kurių žymių žmonių portretai ir figūros, atspindinčios to meto ideologiją. Eksponatai pateikiami atsižvelgiant į jų kūrimo laikotarpį, kad lankytojai galėtų geriau įvertinti šių kūrinių meistriškumą ir prasmę. Greta trimačių meno kūrinių ekspozicijoje yra skulptūras vaizduojančių graviūrų, piešinių ir istorinių nuotraukų, kurios padeda paaiškinti skulptūrų kopijų, kopijų ir reprodukcijų reikšmę meniniam ugdymui ir meno kolekcionavimui. Daugelis darbų muziejuje rodomi pirmą kartą.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda

Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus.

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti meno muziejų „Kadriorg“:

Mikkel muziejus

Weizenbergi 28, Tallinn

Jüri Arrak ankstyvieji darbai „Audros ir forma“
2021.09.18–2022.04.24

Jüri Arrak. Veidas. 1972. Margus Punab kolekcija.

Parodoje pristatomi ankstyvieji Jüri Arrako darbai iš šešių privačių kolekcijų. Joje apžvelgiama menininko kūryba nuo septintojo dešimtmečio ir jos laipsniška raida aštuntajame dešimtmetyje. Šie darbai sudarė Arrako būdingų chrestomatinių vaizdų pagrindą, kurį įvairūs įžvalgūs kolekcininkai labai gerbė. Be įvairiapusės dailininko tapybos, parodoje to paties laikotarpio piešiniai, estampiniai, metalo dirbiniai ir knygų dizainai.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė muziejaus ekspozicija

Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus.

Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Mikkel muziejų:

Adamson-Eric muziejus

Lühike jalg 3, Tallinn

Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
2022.03.01–2022.12.30

Adamson-Eric darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus

Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprių kaip tapytojas ir beveik visose taikomosios dailės ir dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingasvisuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamas dailės mokytojas, paveikęs kelias kartas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Adamson-Eric muziejų:

Fotografijos muziejus „Fotografiska“

Telliskivi 60a-8, Tallinn

Estijos mylimo fotografo Kaupo Kikkaso „Sisekosmos“ tema – žmogaus ir jo aplinkos santykis, gyvenimo magija ir siurrealistinė žmogaus gyvenimo vienatvė. Vienatvė, kuri nėra nei teigiama, nei neigiama, bet palieka vietos jausmams ir mintims, kurios kitu atveju neiškiltų į paviršių.

Kikkas fotografijos pasakoja vaizdines gamtos ir žmonių istorijas bei jų tarpusavio santykius, kurias, pasinerdami į kasdienį gyvenimą, dažnai pamirštame. Mes esame gamtos dalis ir gamta gali apsieiti be mūsų, bet mes negalime be gamtos. Per parodą eina stipri šalutinė linija – rūpestis žmogumi ir jo aplinka, tačiau šis rūpestis tikrai neatspindi beviltiškumo. Įspūdingos nespalvotos nuotraukos, sukurtos tobulai laiku spustelėjus mygtuką, neabejotinai palieskiekvieną, kuris net kartais mėgsta kontempliuoti būti žmogumi.
Daugiau apie parodą.

Spalvinga, gyvybinga ir dinamiška Hassano Hajjaj paroda demonstruoja jo unikalią fotografijų seriją ir yra šiek tiek ironiška nuoroda į mėnesinę mados bibliją ir kitų kultūrinių klišių kritiką. Nusivylęs dėl to, kad marokietis naudojamas kaip gražus Vakarų mados fotografijos fonas, Hajjaj norėjo sukurti savo mados seriją, kad mestų iššūkį stereotipams ir pabrėžtų neįprastas ir sudėtingas savo draugų ir pažįstamų iš Maroko asmenybes. Kurdamas darbus, Hajjaj aprengia savo objektus vietiniais marokietiškais drabužiais ir dažnai pristato juos neįprastais ir įspūdingais rėmeliais, pagamintais iš rastų medžiagų, tokių kaip dviračių stebulės ar skardinės su arabiškais logotipais.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:

„Kai“ meno centras

Peetri 12, Noblessner, Tallinn

Paroda „Ars viva 2022 – Suvokimo agentai“
2022.04.09–2022.08.07

Mooni Perry „Binlang Xishi“ (2021–2022). Nuotrauka: vaizdo įrašas. Menininko sutikimu.

Šioje parodoje pristatomi šeši menininkai, ars viva prizo laureatai: Lewisas Hammondas, Tamina Amadyar ir Mooni Perry, taip pat trys iškilūs menininkai iš Baltijos regiono – Laura Põld, Anastasia Sosunova ir Jānis Dzirnieks.

Metaforiškai paroda traktuoja menininkus kaip agentus suvokimo lauke – kūrėjus, turinčius ypatingą pažinimą ir buvimą, pernešančius kritines žinias ir aštrias emocines būsenas. Jų drąsa yra beribė ir kritiškai priešintis kažkam, arba išlikti sąmoningai dviprasmiškam.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti meno centrą „Kai“:

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Lai 17, Tallinn

Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija

Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m², yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo ​​Adamson-Eric iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:

 Galerija „Hobusepea“

Hobusepea St 2, Tallinn

Tanel Rander personalinė paroda „Angelus Novus“
2022.04.06–2022.05.02

Tanel Rander: „Angelus Novus reiškia, kad pučia audra ir istorijos angelas negali uždaryti savo sparnų. Visi stebime, kaip ji nublanksta į nežinomą ateitį, vis dar įsmeigusi akis į praeitį. Ši paroda – tai mano kūrybos šaltinių įžvalga, kurią aš slopinau ir ignoravau, būdamas susitelkęs į išorinį pasaulį ir jo konvencijas. Tuo pačiu metu šie šaltiniai visada mane palaikė, nešė.“
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti šiuolaikinio galeriją „Hobusepea“:

Galerija „Draakon“

Pikk 18, Tallinn

Taavi Talve personalinė paroda „(re)constructed points of view“
2022.04.06–2022.04.30

„Čia nėra filmo juostos struktūrinės logikos įrodymų, kurie atskirtų filmuotą medžiagą nuo baigto kūrinio. Taigi bet koks kūrinys gali būti laikomas filmuota medžiaga, kuri gali būti panaudota bet kokia forma kuriant ar rekonstruojant naują kūrinį.“  (Hollisas Framptonas, režisierius) 

Taavi Talve (re)konstruoti požiūrio taškai filmą kaip rastą medžiagą deda į instaliacijų vidurį. Remiantis tuo, dabartinė paroda reiškia tiek filmo (iliuzijos) materialumą, tiek nesuderinamą prieštaravimą judančio vaizdo centre – jo nejudrumas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti galeriją „Draakon“:

Galerija „Tallinn Art Hall“

Vabaduse Väljak 6, Tallinn

Galerijoje „Tallinn Art Hall“ vyks memorialinė paroda „Leo“, skirta Leonhardui Lapinui, svarbiam Estijos meno veikėjui. Tai duoklė neseniai išėjusiam Leonhardui Lapinui (2022 m.), kurio kūryba ir veikla buvo glaudžiai susijusi su Tallinn Art Hall šiuolaikinio meno institucija. Tarp eksponatų yra gerai žinomos Lapino serijos „Procesai“ (1980–1995 m., Estijos dailės muziejus) ir „Ritmai sferoje“ (1992 m., privati ​​kolekcija). Leonhardo Lapino tekstų ir eilėraščių rinktinė taip pat yra neatsiejama parodos dalis.
Daugiau apie parodą.