Pranešimo spaudai nuotr.

Liepos 31 d. sekmadienį, 17.30 val. Lietuvos kino centras kviečia į nemokamą restauruoto ir šiuolaikiniams kino ekranams pritaikyto lietuviškos kino klasikos filmo „Birželis, vasaros pradžia“ (rež. Raimondas Vabalas, 1970) premjerą šių metų Lietuvos kultūros sostinėje Alytuje.

Filmo seansas vyks „Scanorama vasara“ programoje, kino teatre „Dainava“. Filmą pristatys ir apie kino paveldo restauravimo subtilybes papasakos archyvaras Aleksas Gilaitis. „Birželis, vasaros pradžia“ taps Europos šalių kino forumo „Scanorama“ organizuojamo renginio „Scanorama vasara“ mažojo festivalio Alytuje uždarymo filmu.

Filmas restauruotas siekiant paminėti R. Vabalo 85-ąjį gimimo jubiliejų. „Birželis, vasaros pradžia“ papildo režisieriaus filmų, kuriuos restauravo Lietuvos kino centras katalogą. Jame – dar trys šiuolaikiniams kino ekranams pritaikytos kino juostos – „Laiptai į dangų“ (1967), „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (1965), „Skrydis per Atlantą“ (1983).

Pagal Icchoko Mero scenarijų sukurto filmo kelias į ekranus nebuvo lengvas. Filmo kūrėjai scenarijaus rašymo ir filmavimo eigoje susidūrė su kūrybiniais suvaržymais, kurie tuo metu buvo siejami su Prahos pavasario politiniais įvykiais. Filmas buvo cenzūruojamas dėl „neteisingos tikrovės“ vaizdavimo. Režisierius R. Vabalas taip prisiminė filmo kūrimo patirtį: „Ir prasidėjo filmo „Birželis, vasaros pradžia“ Tantalo kančios. /…/ Begalinė istorija. Siūlo pagerinti filmą, kad jis patektų į sąjunginį ekraną. /…/ „išimkite dar tą ir aną“. Patys žiauriausi karai vyko baigiant filmą“.

Sudėtingas kūrybos procesas ir ypač mažas pagamintų filmo kopijų skaičius neužkirto kelio filmui tapti vienu iš reikšmingiausių šalies kino darbų. Nors filmas ir nebuvo rodomas už šalies ribų, Lietuvos publika ir kritikai filmą vertino teigiamai dėl originalaus ir atviro gerai pažįstamos tuometiniam žmogui kasdienybės vaizdavimo. „Tai – išskirtinis visomis prasmėmis filmas“, – sako kino kritikė Živilė Pipinytė, jai antrina Rasa Paukštytė teigdama, kad „Birželis, vasaros pradžia“ tapo vienu reikšmingiausių ir originaliausių 7-ojo deš. lietuviškų filmų.

Pranešimo spaudai nuotr.

Prieš 50 metų sukurtoje kino juostoje pasakojama apie šalia Nemuno įsikūrusio nedidelio miestelio 7-ajame deš. kasdienybę ir joje įstrigusių gyventojų likimus. Iš pirmo žvilgsnio gyvenimas čia tiesiog verda – dirba lentpjūvė, į miestelį atvyko dramos teatras, vyksta abiturientų išleistuvės, miestelio kapinėse pastatytas gražus paminklas. Tačiau tuo pat metu visi filmo personažai tarsi įstrigę nežinioje išgyvena asmenines santykių be jokių perspektyvų dramas. „Filmo autoriai kalba apie provincijos lentpjūvės ir gamybos plėtros problemas, o iš tiesų nevengdami lengvos, retsykiais ir karčios ironijos, papasakoja apie tuometinė visuomenę, permainų baimę, klampią dabartį, abejingumą ateičiai, žmogišką ir profesinį nuovargį ar net cinizmą“, – apie filmą pasakoja Rasa Paukštytė.

Filme vaidmenis sukūrė Vytautas Tomkus, Gediminas Karka, Elvyra Žebertavičiūtė, Kazimiera Kymantaitė, Danutė Juronytė, Juozas Budraitis, Audris Chadaravičius, Aldona Jodkaitė, Julija Kavaliauskaitė, Algimantas Masiulis ir kt.

Kino juostą skaitmenino Lietuvos centrinis valstybės archyvas, vaizdo restauravimo darbus atliko Jonas Zagorskas, garso takelį restauravo kompozitorius Sigitas Mickis.

Filmas įtrauktas į Lietuvos kino centro organizuojamo renginio „Lietuviškos kino klasikos dienos“, vyksiančio rugpjūčio 3-4 d., programą.

Po pristatymo visuomenei filmas taps atviru demonstravimui visoje Lietuvoje suderinus leidimus su Lietuvos kino centru. Leidimą legaliam rodymui bei aukščiausios kokybės kopiją gali gauti bet kuri įstaiga, kultūros centras, nevyriausybinė organizacija, pasaulio lietuvių bendruomenės ar kita oficiali iniciatyvinė grupė.