Gustavas Klimtas | Foto: Trcka Josef Anton (1914)

Gustavas Klimtas (1862-1918) – austrų dailininkas simbolistas, kurio dekoratyvinių elementų nestokojančiuose, auksine ornamentika išsiskiriančiuose darbuose daugiausiai vaizduotos moterys. Menininkas taip pat tapė gamtos peizažus, kūrė freskas. Į ano meto dailę Klimto įnešta naujovė – ryškūs  erotikos motyvai.

Meninės karjeros pradžioje G. Klimtas sėkmingai tapė freskas, o jo kūrybai buvo būdingas klasikinis XIX a. pab. akademinės tapybos stilius. Visgi bėgant metams, o gyvenimui pažeriant ne vieną išbandymą (pavyzdžiui, kone vienu metu mirus broliui ir tėvui, Klimtas turėjo vienas išlaikyti savo ir brolio šeimą), menininkas ugdė savitą stilių, kuris, iš pradžių, buvo sutiktas gan priešiškai.

G. Klimtas buvo vienas Vienos secesijos judėjimo įkūrėjų. Jo nariai siekė jungti ir palaikyti jaunus, „netradicinį“ stilių kūryboje naudojančius menininkus, rengė parodas, leido periodinį leidinį, palaikė novatoriškas idėjas mene.

XX a. prad. Klimas jau buvo labai garsus ir finansiškai sėkmingas menininkas. Šiuo laikotarpiu sukurti ir vieni žymiausių jo darbų, o tuomet naudotas savitas ir ištobulintas kūrybos stilius pramintas „Auksiniu periodu“ (dėl darbuose naudoto aukso).

Menininkas nesukūrė savo šeimos, tačiau iki gyvenimo galo palaikė santykius su mados dizainere ir sėkminga verslininke Emilie Louise Flöge (spėjama, kad būtent Emilie pavaizduota žymiausiame Klimto darbe „Bučinys“). Manoma, kad Klimtas, mėgęs moterų dėmesį, turėjo net 14 nesantuokinių vaikų. Keletas Klimto darbų stipriai nukentėjo nacių režimo metu, dalis jų buvo neteisėtai pasisavinti ar tiesiog pavogti.

Dabar Klimtas laikomas bene žymiausiu simbolistu ir vienu garsiausių dailininkų pasaulyje apskritai. Siūlome susipažinti su dešimt įsimintiniausių šio autoriaus darbų.

10. „Judita, laikanti Holoferno galvą“, 1901

Šis Klimto paveikslas vaizduoja biblinę veikėją Juditą, į kurią darbe sutelkiamas visas dėmesys. Kad jo netrikdytų, dailininkas dešiniame kampe pavaizdavo tik dalį nukirstos Holoferno galvos. Nepaisant šios detalės, Judita, kaip ir dauguma Klimto nutapytų moterų, trykšta erotiškumu: atrodo, kad ji mėgaujasi pergale prieš asirų generolą ir į žiūrovą žvelgia su neslepiamu pasitenkinimu.

9. „Bethoveno frizas“, 1901–1902

34 metrų ilgio frizas sukurtas pagal kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno „9 –osios simfonijos“ motyvus. Tai – vienas žymiausių Klimto sienų tapybos darbų, sukurtas Secesijos paviljone. Paveikslas vaizduoja žmogaus laimės ieškojimus.

8. „Trys moters gyvenimo tarpsniai“, 1905

„Trys moters gyvenimo tarpsniai“ yra alegorinis Klimto kūrinys, kuriame pavaizduota moteris skirtingu savo amžiaus laikotarpiu – kūdikystėje, jaunystėje ir senatvėje. Manoma, kad senolė, savo veidą užsidengusi pražilusiais plaukais, yra aliuzija į žymiojo prancūzų skulptoriaus Ogiusto Rodeno kūrinį „Senoji kurtizanė“.

7. „Danajė“, 1907

Graikų mitologijoje Danajė buvo mergina, įkalinta bronziniame bokšte tam, kad nesusilauktų vaiko. Anot pranašystės, šis būtų nužudęs Danajės tėvą, todėl pastarasis griebėsi minėtos išeities. Tiesa, įkalinimas nepadėjo. Vieną naktį Danaję aplankė auksinio lietaus pavidalą įgavęs Dzeusas, o mergina pastojo. Matomame paveiksle auksines monetas primenantys lietaus lašai sprūsta Danajei tarp nuogų blauzdų. Tai – vienas erotiškiausių Klimto darbų.

6. „Emilie Flöge“, 1902

XX amžiaus pradžioje Klimtas buvo garsiausias Vienos dailininkas, turėjęs daugybę pozuotojų. Vis dėlto jo mėgstamiausias modelis buvo rūbų dizainėrė ir verslininkė Emilie Flöge (jo brolio našlės sesuo), kuri tapo ir nepakeičiama jo gyvenimo kompanione. Ji netgi kurdavo sukneles, kurias dėvėdavo dailininko tapomi modeliai. Paveiksle Emilie dėvi įspūdingą mėlyną suknią, išmargintą įvairių juodų, auksinių ir violetinių raštų. Kadangi Klimtas parinko neutralų foną, rūbas dar labiau išsiskiria ir krenta žiūrovui į akis.

5. „Viltis II“, 1907−1908

Anksčiau tapyti nėščias moteris nebuvo įprasta, tačiau Klimtas, akivaizdu, to nepaisė. Paveiksle „Viltis II“ matome būsimą motiną, sunerimusią dėl savo kūdikio. Kad jam gresia pavojus ar nelaimė, nurodo nutapyta žmogaus kaukolė, kyšanti iš po spalvingo apdaro, nudelbtos moterų akys, nerimas. Panašu, kad žemiau klūpančiosios meldžiasi, o gal ir gedi dar negimusio kūdikio. Nepaisant paveikslo pavadinimo, jį stebint užplūsta bloga nuojauta.

4. „Kamerio pilies parko alėja“, 1912

Iš daugmaž 250 šiuo metu žinomų dailininko kūrinių daugiau kaip penkiasdešimt yra peizažai, todėl galima drąsiai teigti, kad Klimtą įkvėpdavo ne vien moterys, bet ir gamta. Nieko keisto, kadangi vasaros metu menininkas nemažai laiko praleisdavo Austrijos pietuose, prie kvapą gniaužiančio Aterio Alpių ežero. Būtent jo apylinkėse Klimtas įamžino ne vieną užburiančios gamtos vaizdą, o taip pat Kamerio pilies parko alėją, iš abiejų pusių ribojamą žaliuojančių medžių tunelio.

3. „Adelė Bloch–Bauer“, 1907

„Adelė Bloch–Bauer“ patenka į dešimtuką brangiausiai kada nors parduotų dailės kūrinių – jis įsigytas už 135 milijonus dolerių. Kūrinyje pavaizduota vieno įtakingo verslininko, finansiškai rėmusio tapytoją, žmona, kurią Klimtas iš viso nutapė du kartus. Nacių okupacijos metu darbas buvo konfiskuotas, ir tik 2000 metais jį atgavo teisėta paveldėtoja. Už minėtą sumą paveikslas parduotas 2006 metais.

2. „Skaistuolė“, 1913

Paveiksle „Skaistuolė“ pavaizduota nekalta mergina, lovoje gulinti su dar šešiomis moterimis. Yra nemažai šio darbo interpretacijų, tačiau paprastai sutariama, kad čia svarbiausia merginos virsmo į suaugusią moterį tema. Ją išduoda ant apkloto, kuriuo apsigobusi mergina, pavaizduotos spiralės (vaisingumo simbolis) bei nežymiai pražergtos kojos – užuomina į seksualinę brandą.

1. „Bučinys“, 1907−1908

1908 metais užbaigtas paveikslas, pavadinimu „Bučinys“ (arba „Įsimylėjėliai“), be abejonės, yra žymiausias Klimto kūrinys ir jo „auksinio periodo“ pažiba. Darbe matome gėlių lauke besiglamonėjančius, besibučiuojančius įsimylėjėlius. Dėmesys čia atkreiptinas į tai, kad vyras vilki griežtomis geometrinėmis figūromis papuoštu rūbu, tuo metu mergina dėvi drabužį, išmargintą grakščių gėlių ornamentais, simbolizuojančiais gležnumą. 1908 metais kūrinys taip sužavėjo meno kritikus ir žinovus, kad Belvederio rūmų galerija jį įsigijo dar neužbaigtą.