Piteris Breigelis Vyresnysis (1525/1530 –1569) – vienas garsiausių XVI a. Nyderlandų dailininkų, tikriausiai geriausiai atpažįstamas iš paveiklso „Babelio bokštas“. Visgi menininkas labai mėgo tapyti kasdienes scenas, valstiečių gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius, nors tai buvo ganėtinai nebūdinga jo laikų dailei. Būtent dėl šios neįprastos kūriniuose dažnai vyraujančios temos, menininkas ir pats buvo pramintas „Breigeliu valstiečiu“. Paveikslas „Medžiotojai sniege“ priklauso Viduramžių ir ankstyvojo Renesanso tradicijai vaizduoti sezonines veiklas dvylikos paveikslų serija.
Eduaras Manė (1832 – 1883 m.) – prancūzų tapytojas, kurio pristatinėti, greičiausiai, nereikia. Šiame menininko paveiksle vaizduojamas sniegu užgultas Petit-Montrouge – vienas Paryžiaus kvartalų. Niūrokas žiemos vaizdas mena 1870-71 metų Paryžiaus apgultį, vykusią Prancūzijos ir Prūsijos karo metu. Kol vieni meno istorikai paveiksle įžvelgia autoriaus vienišumą, slogią artėjančio mūšio atmosferą, kiti spėlioja – galbūt paveikslu norima parodyti kaip gamta pamažu slepia karo žaizdas ir pradeda naują ciklą?
Tikriausiai visai nenuostabu, kad žiemiškų vaizdų apstu ir lietuvių menininkų darbuose. Juk žiemos mūsų krašte – ypatingai gražios ir magiškos! Žymiausiu Lietuvos kompozitoriumi ir dailininku laikomas M. K. Čiurlionis (1875 – 1911) keliuose savo paveiksluose taip pat užfiksavo žiemiškas akimirkas. Meninkas savo darbuose daug dėmesio skyrė tautinei Lietuvos kultūrai ir gamtos vaizdams. Skaičiuojama, kad per savo neilgą gyvenimą M. K. Čiurlionis sukūrė apie 300 tapybos ir grafikos darbų.
Pjeras Ogiustas Renuaras (1841 – 1919) – garsus prancūzų tapytojas ir viena ryškesnių impresionizmo figūrų. Renuaras mėgo tapyti tam tikrame gamtos fone, pavyzdžiui, ant upės kranto ar žaluma apsuptoje pavėsinėje, nerūpestingai bendraujančius žmones. Šis paveikslas – šiokia tokia Renuaro darbų išimtis. Menininkas nutapė itin mažai žiemos vaizdų, nes, anot pasakojimų, itin nemėgo šalto oro, sniego ir sunkiai toleravo žemas temperatūras. Paveiksle vaizduojami įvairaus amžiaus paryžiečiai, besimėgaujantys užšalusiu vieno Paryžiaus parko ežeru.
Vincentas van Gogas (1853 – 1890) – vienas žymiausių ir geriausiai žinomų dailininkų pasaulyje. Šis žiemos vaizdas nutapytas 1888 metais ir, kaip manoma, buvo vienas pirmųjų menininko darbų sukurtų Arlio mieste (čia menininkas nutapė daugiau nei 200 savo paveikslų!). 2017 metais buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi į Niujorko Gugenhaimo muziejų prašydamas šį paveikslą paskolinti Baltiesiems rūmams. Buvusio prezidento noras nebuvo patenkintas, o vietoj paveikslo jam buvo pasiūlyta kita muziejaus vertybė… auksinis tualetas.
Į šį sąrašą privalo patekti ir bent vienas Hendriko Averkampo (1585 – 1634) – XVII a. pradžios Nyderlandų tapytojo darbas. H. Averkampas daugiausiai tapė būtent žiemos peizažus, kuriuose vaizdavo sportuojančius ar kitaip aktyviai laiką leidžiančius žmones. Manoma, kad žiemiškus paveiklus kurti jį paskatino vadinamasis „Mažasis ledynmetis“, Europą varginęs ir menininko gyvenimo metais. Šis paveikslas yra vienas ankstyviausių menininko darbų, nutapytas remiantis anksčiau minėto Piterio Breigelio Vyresniojo žiemos vaizdais.
Gustavas Kajbotas (1848 – 1894) – prancūzų tapytojas, priklausęs impresionistams, tačiau tapęs kiek realistiškesnius vaizdus nei kiti šios srovės dailininkai. Šis snieguotas menininko paveikslas nutapytas 1878 ir 1879 metų žiemomis ir vaizduoja apsnigtus Monmartro stogus. Šiandien paveikslą galima išvysti Orsė muziejuje Paryžiuje.
Polis Gogenas (1848 – 1903) – Prancūzų menininkas post-impresionistas, kūręs tapybos, grafikos, skulptūros darbus. Sprendžiant iš pavadinimo, Gogenas šį paveikslą greičiausia nutapė gyvendamas Prancūzijos Bretanės regione. Visgi ar tai tikras vaizdas, ar menininko galvoje iškilęs tų laikų prisiminimas taip ir nesužinosime. Paveikslas (be datos ir menininko vardo) buvo rastas Gogeno studijoje jau po jo mirties.
Vasilijus Kandinskis (1866 – 1944) – garsus rusų tapytojas, laikomas abstrakčiojo meno pradininku. Jis gimė Maskvoje, studijavo teisės ir ekonomikos mokslus, vėliau dirbo pagal specialybę, dėstytojavo. Tapyti V. Kandinskis pradėjo tik sulaukęs trisdešimties, kai išvyko gyventi į Vokietiją. Šį spalvingą, 1909 m. nutapytą paveikslą gyvai pamatyti šiandien galima Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge.
Klodas Monė (1840 – 1926) – prancūzų tapytojas, vienas garsiausių impresionizmo atstovų ir pradininkų. Manoma, kad šį paveikslą menininkas nutapė 1868–1869 m. žiemą, Normandijoje, Prancūzijoje. Iš tiesų, 1867-1893 metais, impresionistų tarpe paveikslų žiemos tema būta kaip niekada daug. Juos tapė ne tik K. Monė, bet ir Renuaras, Gogenas ir kiti menininkai. Meno istorikai spėlioja, kad snieguotų vaizdų atsiradimą greičiausiai nulėmė minėtais metais užklupusios itin šaltos žiemos. Skaičiuojama, kad Monė iš viso nutapė net 140 žiemiškų paveikslų.