LNDT | I. Gelūno nuotr.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su trim kitais Europos teatrais – Karališkuoju Belgijos teatru (KVS – Koninklijke Vlaamse Schouwburg), Ispanijos nacionaliniu teatru (Centro Dramatico Nacional), įsikūrusiu Ispanijos sostinėje Madride, ir Gorky teatru Berlyne – pradeda įgyvendinti dramaturgų rezidencijų programą, kuri truks metus ir vyks keturiuose miestuose, įskaitant Vilnių.

Programą sudaro savaitės viešnagė kiekviename iš šių teatrų, kurios metu bus vykdoma priimančiosios šalies atrinktų autorių parengta veikla. Pirmasis susitikimas vyks Madride jau vasario 27 – kovo 5 dienomis. Šioje programoje šeši dramaturgai, kuriuos pasiūlė trys organizuojančios institucijos iš Briuselio, Madrido ir Vilniaus, kurs draminius kūrinius tema „Ateitys, kurios niekada neįvyks“.

„Kokia yra Europos ateitis? Kas mus vienija ir ar galime sakyti, kad yra moralinis pagrindas, ant kurio stovi Vakarų pasaulis? Taip, dabar yra karas, bet tai laikina. Negi išsprendus etines dilemas, žmogaus teisių pažeidimus, pasiekus tokią gyvenimo kokybę, kokios iki šiol dar niekad nebuvo, mums rūpi tik materialinės gerovės tobulinimas?

I. Juodytės nuotr.

Tokie ir panašūs svarstymai prisidėjo prie bandymo su vienais pagrindinių Ispanijos, Belgijos ir Vokietijos teatrų organizuoti „tiltą“ Madridas-Briuselis-Berlynas-Vilnius, kurio tikslas – dalytis patirtimis, pažinti, suprasti. Juk menas dažnu atveju kelia klausimus, kuriuos didžioji visuomenės dalis tik nujaučia,“ – sako vienas projekto koordinatorių LNDT vadybininkas Vidas Bizunevičius.

Trys iš keturių projekto institucinių partnerių dalyvauti projekte pakvietė po du dramaturgus: vieną iš tos šalies kilusį vietinį kūrėją ir kitą – atvykėlį, susiduriantį su migracijos ir integracijos problemomis, arba, Lietuvos atveju, – dramaturgę iš Ukrainos, šiuo metu dar kitaip išgyvenančią karo niokojamos gyvenamosios vietos nestabilumo ir migracijos situaciją. Jie dalyvaus rašymo procese, truksiančiame nuo vasario iki lapkričio. Ispanijos nacionaliniam teatrui atstovaus čilietis Nicolás Lange ir ispanė Eva Mir, Karališkajam Belgijos teatrui – Rachida Lamrabet ir brazilė Carolina Bianchi, o Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui atstovaus Žygimantas Kudirka ir Ukrainos rašytoja Natalija Vorožbit.

„Iš tiesų pirminė idėja buvo turėti po vieną dramaturgą iš kiekvienos institucijos, tačiau kadangi šių rezidencijų planavimas prasidėjo prieš keletą metų, o lygiai prieš metus, 2022 m. vasario 24-ąją, įvyko tai, kas įvyko, pradinį sumanymą keitėme atsižvelgdami į pakitusias aplinkybes Europoje. Natalijos Vorožbit kūrybą pristatėme praėjusių metų „Versmėje“, ji mums pasirodė įdomi ir aktuali, todėl bendradarbiavimą su ja norėjome tęsti. Be to, pasirodė svarbu sudaryti galimybę karo siaubiamos šalies kūrėjai prabilti apie situaciją savo šalyje ne tik per tekstą (nors šių metų rezidencijos tema neplanuotai puikiai tinka), bet ir per tiesioginį ryšį ir bendravimą su kitų šalių kūrėjais,“ – teigia kita projekto koordinatorė LNDT vadybininkė Agnė Pulokaitė.

Šiandieniame scenos menų pasaulyje žodis dramaturgija apima daug didesnį spektrą veiklų ir formų negu tik pjesė. Rezidencijų programos dalyviams paliekama laisvė  – iš jų nebus reikalaujama parašyti tradicinę pjesę – rezidencija atvira eksperimentams ieškant tinkamiausių teksto formų, atliepiančių tiek jos temą, tiek nūdienos situaciją. Audiogidas, performatyvi poezija, radijo spektakliai – tai tik keletas galimų formų greta tradicinių dramaturginių tekstų, kuriuos kurti kviečiami šeši šiuo metu Europoje gyvenantys, tačiau be galo skirtingas profesines ir asmenines patirtis turintys menininkai.

D. Matvejev nuotr.

„Nesu prisirišęs prie vienos disciplinos ir mano kūrybiniai projektai įgauna pačius įvairiausius pavidalus. Taigi nelaikau savęs dramaturgu per se. Tačiau pastarieji mano kūriniai turi dramaturgijai būdingų bruožų: tiek radijo spektaklis trisdešimt septyniems balsams „Nebūtybių seksualumas“, tiek holografinis driežų performansas „Kas esi tu?“, tiek alternatyvios realybės audiogidai, kurių scena tampa miestas, o aktoriumi – klausytojas.

Kovo 2 d. LNDT rodysime eksperimentinę operą „Puikus naujas kūnas“, sukurtą kartu su Arturu Bumšteinu. Tad tarsi yra kažkokia gravitacija, kuri mane pamažu traukia link dramaturgo amato.

Pastebiu, kad ir teatras artėja link mano puoselėjamų raiškos formų. Tampa vis labiau tarpdisciplininis, eksperimentinis, vis dažniau išsiveržia iš įprastų formatų. Taigi tiek šiuolaikinio teatro pastatymai artėja prie man būdingų praktikų, tiek mano kūriniai artėja prie to, ką galima būtų laikyti teatru.“, – sako Žygimantas Kudirka.

„Tokios rezidencijos skatina ir stimuliuoja dramaturgus rašyti naujus tekstus. Paprastai tai būna eksperimentinė zona, o ne tradicinis teatro užsakymas, o tai reiškia platesnį temų ir kūrybos lauką.

Aš pati esu pakankamai tingi, kad parašyčiau ką nors naujo. O tokiose rezidencijose veikia konkurencijos elementas ir gan greitai pasiekiamas rezultatas nuo tuščio lapo iki skaitymo ar spektaklio. Tai taip pat praplečia pažinties su įvairių šalių teatro bendruomenėmis ir teatro kultūra geografiją.

Karo sąlygomis, kuriose gyvena ukrainiečiai, svarbu sugebėti atsiriboti nuo tos realybės. Pasinaudoju tokiomis progomis atsikvėpti. Ši kūrybos laboratorija man yra galimybė per meną apmąstyti gautą patirtį ir pasidalyti ja su kitais“, – sako dramaturgė iš Ukrainos Natalija Vorožbit.

Jos pjesė „Blogi keliai“ prieš pusmetį buvo pristatyta LNDT organizuojamame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“.

Po Madrido rašytojai keliaus į Briuselį, kur rezidencija vyks kovo 27 – balandžio 2 dienomis, po to bus susitikimas Vilniuje rugsėjo 25 – spalio 1 d. Baigiamasis susitikimas, kuriame bus dalijamasi programos rezultatais ir jie vertinami, vyks Madride 2023 m. rudenį.

Žygimantas Kudirka | P. Žižliausko nuotr.

Žygimantas Kudirka – lietuvių rašytojas, menininkas ir atlikėjas interaktyvios fantastikos, dirbtinių kalbų ir avangardinio repo srityse, bandantis surasti universalią tarmę, kurią suprastų ir augalai, ir gyvūnai, ir kūdikiai, ir būsimos evoliucijos grandys.

Jo kūriniai dažnai įgauna netikėtas formas: alternatyvios realybės audiogidai, radijo pjesės, sukurtos automobilio salonui, įsilaužimai į žiniasklaidą ar interaktyvios patirtys.

Jis išleido interaktyvią poezijos knygą, aštuonis muzikos albumus, nuolat dalyvauja šiuolaikinio meno parodose (pvz., Baltijos trienalėje ir Venecijos bienalėje), yra pelnęs daugybę apdovanojimų muzikos (pvz., metų alternatyvios muzikos atlikėjas), reklamos (pvz., „Kanų liūtų sidabras“), vizualiųjų menų (pvz., metų muzikinis vaizdo klipas) ir literatūros (pvz., geriausias Europos slam poetas) srityse.

Tarp naujausių jo darbų – distopinė opera, keli interaktyvūs garso gidai, holografinis performansas / instaliacija ir kūrinys trims ekranams bei trims kalbantiems objektams.

Natalija Vorožbit | Asmeninio archyvo nuotr.

Natalija Vorožbit – ukrainiečių dramaturgė, scenaristė, kino režisierė, teatro ir socialinių projektų kuratorė. Nuo 2010 m. užsiima šiuolaikinės ukrainiečių dramaturgijos ir dokumentinio teatro kūrimu. Natalija yra apie dvidešimties pjesių, kurios buvo pastatytos įvairiose šalyse, įskaitant Karališkąjį Šekspyro teatrą ir Royale Court teatrą (Jungtinė Karalystė), išverstos į įvairias kalbas ir išleistos, autorė. Ji parašė šiuos dažnai statomus kūrinius „Granaras“, „Maidano dienoraščiai“, „Blogi keliai“ ir „Saša arba išnešk šiukšles“.

Ji taip pat yra pilnametražių ir trumpametražių filmų scenarijų autorė, pelniusi ne vieną apdovanojimą už geriausius scenarijus savo šalyje.