Parodos pavadinimas reiškia Kristapo Ģelzio videoinstaliaciją „Ardant sieną“, kurioje siena gali būti laikoma ideologiniu geležinės uždangos, keturis dešimtmečius dalijusios Europą, simboliu. Parodos pagrindą sudaro darbai iš Latvijos nacionalinio meno muziejaus kolekcijos, kurių turinys atliepia ir kritiškai atsigręžia į sovietinę socialinę ir politinę tikrovę, taip pat išlaiko aktualumą ir šiandieną, kai Rusija arti visų Baltijos šalių sienų kariauja ir niokoja Ukrainos teritoriją bei jos žmonių gyvenimus. Menininkai atskleidžia šiai kaitos erai būdingus prieštaravimus ir egzistencinius išgyvenimus, pasitelkdami ideologiškai įkrautą simboliką, mitologines alegorijas ir įvaizdžius, tuo pačiu metu visiškai atvirai kalbėdami apie reikšmingus įvykius.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje, debiutuojant naujai menininkų kartai, Latvijos šiuolaikinis menas ėmė įsitvirtinti, nors dirva buvo paruošta jau nuo septintojo dešimtmečio, kai politiškai neangažuotų formų ir temų naudojimas tapo eskapizmo priemone dogminio socialistinio realizmo sąlygomis. Ši karta tapo žinoma kaip “pažeidėjai” (Latvijos šiuolaikinio meno centro tyrimas ir paroda, 2005 m.). Meno paroda atkreipia dėmesį ir į ankstesnes menininkų kartas, susijusias su avangardinėmis apraiškomis.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje išaugo instaliacijos meno formos, monumentali neoekspresionistinė grafika ir išplėstinė tapyba. Fotografija siekė kuo labiau priartėti prie aplinkui byrančios socialistinės sistemos, performansai ir akcijos iš periferinių mikroaplinkų persikelė į miesto centrą, sukuriamos pirmosios video instaliacijos, atsiranda pirmieji audiovizualiniai kūriniai Latvijos mene. Dideli pokyčiai vyksta ir meno scenoje – Latvijos menininkai dalyvauja Vakarų meno parodose ir sulaukia didelio pripažinimo, užmezgami tarptautiniai ryšiai, kuriamos konceptualios grupinės parodos, kuriose esminis vaidmuo tenka kuratoriaus ir menininko sąveikai.
Atsižvelgdamas į vyraujančią baimės ir netikrumo jausmą, kurį sukėlė Rusijos karas Ukrainoje, Latvijos nacionalinis dailės muziejus savo turimas priemones panaudoja siekdami parodyti solidarumo, pasipriešinimo ir drąsos galią. Tai lemiamos vertybės, kurios lėmė Tautinio atgimimo procesus ir XX amžiaus pabaigoje griovė sieną.
Parodoje eksponuojami Visvaldio Asario, Ilmario Blumbergo, Mārio Bogustovo, Andrio Breže, Uldžio Briedžio, Birutos Delle, Ingrīdos Drāznieces, Kristapo Ģelzio, Helēnas Heinrihsonės, Ievos Iltnerės, Gvido Kajonso, Andrejaus Kalnačo, Frančeska Kirke, Sandra Kranstiņa, Jāņo Krančo kūriniai. Dalyvauja ir Leonards Laganovskis, Dace Lielā, Aivars Liepiņš, Gunārs Lūsis, Sarmīte Māliņa, Jānis Mitrēvics, NSRD, Ojārs Pētersons, Ivars Poikāns, Miervaldis Polis, Juris Putrāms, Māris Subačs, Laimonis Šēnbergs, Aija Zariņa. Parodą papildo vaizdinė ir dokumentinė medžiaga apie instaliacijas, performansus ir kitus reikšmingus kultūros įvykius.
Paroda „Sienos išmontavimas. Latvijos dailė 1985–1991 m.“ rodoma Latvijos nacionaliniame meno muziejuje iki 2023 m. kovo 12 dienos adresu Jaņa Rozentāla laukums 1, Ryga. Darbo laiką ir kitą informaciją apie muziejų rasite čia. Kiekvieną mėnesį paruošiame Rygos muziejų ir meno parodų apžvalgą – kviečiame peržiūrėti ir keliauti aplankyti.