Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Nežinomas XVIII a. dail.; Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. 446 p.)
Vilnius – ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje „Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. „Vilniaus galerija“ dalinasi ištrauka (ankstesnius tekstus skaitykite čia), kurioje autorius pristato Motiejų Kazimierą Sarbievijų. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla.
Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Nežinomas XVIII a. dail.
Sarbievijus Motiejus Kazimieras (Maciej Kazimierz Sarbiewski, Sarbievius, 1595–1640), poetas. Rašė lotyniškai. Gimė Vidurio Lenkijoje, 1612 m. įstojo į Jėzuitų ordiną. Noviciatą atliko Vilniuje, po to trejus metus mokėsi Braunsberge (dab. Branevas Lenkijoje), 1617–1618 m. dėstė poetiką Kražių kolegijoje. 1620–1622 m. studijavo Vilniaus universitete (be kitų, pas Konstantiną Sirvydą). Susidraugavo su Andriumi Rudamina ir drauge su juo išvyko toliau studijuoti į Romą. Vokietijoje abudu buvo užpulti plėšikų ir neteko pinigų, bet Romą vis dėlto pasiekė. Čia Sarbievijus gavo kunigo šventimus (1623) ir pradėjo garsėti kaip poetas: perskaitęs savo eiles per popiežiaus Urbono VIII intronizaciją, pagal kai kurias žinias, buvo vainikuotas laurų vainiku, pagal kitas – pakviestas pasivažinėti po Romą vienoje karietoje su popiežiumi. Tačiau sakoma, kad Urbonas VIII, pats rašęs eiles, vėliau išprašė Sarbievijų iš Romos, bijodamas jo konkurencijos.
Grįžęs į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Sarbievijus gyveno Nesvyžiuje, paskui dėstė Polocke, 1627–1635 m. – Vilniaus universitete. Jau 1625 m. Kelne jis buvo išleidęs rinkinį Trys lyrikos knygos (Lyricorum libri tres), o 1632 m. Antverpene pasirodė praplėsta laida Keturios lyrikos knygos (Lyricorum libri IV) su Peterio Paulio Rubenso pieštu antraštiniu lapu.
1635 m. Sarbievijus tapo Vladislovo Vazos rūmų pamokslininku, bet ir toliau (kaip ir pats karalius) leido laiką daugiausia Lietuvoje. 1636 m. Šv. Jonų bažnyčioje dalyvaujant karaliui gavo teologijos daktaro vardą ir tais pat metais pasakė pamokslą perkeliant Šv. Kazimiero palaikus į jo vardo koplyčią. Mirė Varšuvoje ir ten buvo palaidotas.
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus. Keturių lyrikos knygų (1632) antraštinis lapas. Dail. P. P. Rubensas
Motiejus Kazimieras Sarbievijus buvo pasaulinio garso poetas, vadintas „sarmatų Horacijumi“ (Hugo Grotius tvirtino, kad jis ne tik prilygęs Horacijui, bet šį ir pranokęs). Nuolat perspausdinamas ir verčiamas į daugelį kalbų, padarė poveikį anglų metafiziniams poetams (Abrahamui Cowley’ui, Henry’ui Vaughanui); vėliau apie jį su pagarba atsiliepė Johannas Gottfriedas Herderis, Samuelis Tayloras Coleridge’as.
Sarbievijus skaitomas ir šiandien. Į lenkų kalbą jį vertė, be kitų, Liudvikas Kondratovičius, į lietuvių – Motiejus Gustaitis, Albinas Žukauskas.
Sarbievijaus kūryboje būdingais barokiniais metodais derinama antikinė ir biblinė poetika, stoicizmo ir krikščionybės nuostatos. Lyrika daugiausia filosofinė ir refleksinė, dažnai religinė, plėtojanti Giesmių giesmės motyvus. Sarbievijus paliko odžių, epodžių, epigramų ir kt.; populiarus jo kūrinys Miškų žaidimai (Silviludia, išsp. 1757), skirtas Vladislovo Vazos išvykoms ir medžioklėms, yra itališko pirmavaizdžio perdirbinys. Eilėse daug lietuviškų vietovardžių, realijų ir motyvų. Vilniaus universitete aplink Sarbievijų buvo susitelkęs humanistų būrelis ( Žygimantas Liauksminas ir kt.). Jo bičiuliai rinkdavosi Lukiškėse ir Bezdonyse – tų susitikimų atspindžiai pastebimi ir jo poezijoje.
Išliko tik vienas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus pamokslas, bet jo penkių dalių poetika, plitusi nuorašais, pasiekė mūsų laikus. Ypač populiari buvo jos pirmoji dalis „Apie aštrų ir šmaikštų stilių“ (De acuto et arguto), plėtojanti koncepto teoriją. Ji padarė įtakos ispanų manierizmo teoretikui Baltasarui Graciánui. Žinomas taip pat ir Sarbievijaus enciklopedinis traktatas „Pagonių dievai“ (Dii gentium).
1934 m. viename Vilniaus universiteto kieme atidengta Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus memorialinė lenta. Tas kiemas vadinamas jo vardu, o P. Skargos (Didžiajame) kieme jo vardas įrašytas granito plokštėje.
Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 83–85).
