„Menininko anketa“ – išskirtinė „Vilniaus galerijos“ portalo rubrika. Jos pašnekovai turi galimybę iš daugiau nei dvidešimties paruoštų klausimų išsirinkti juos labiausiai dominančius. Šįkart į klausimus atsako Rokas Pralgauskas.

Rokas Pralgauskas. Kambariokai

Kaip apibūdintumėte savo kūrybą? Kas paskatina jus kurti? Kas ir kodėl tampa jūsų kūrybos objektu, tema, motyvais?

Sakykime, kad esu multidisciplininis menininkas. 2005m. tapau fotomenininkų sąjungos nariu, tačiau neapsiriboju vien tik fotografijos medija, dažnai idėjų realizavimui pasitelkiu tapybą, poeziją, muziką, rečiau objektus, skulptūrą ir įvairius jų derinius. Vis dėlto tai yra tik skirtingos priemonės, kurios padeda užfiksuoti arba išreikšti mintį. Kūryboje man svarbiausia yra meditatyvi proto būsena, kurioje pats tampi tarsi įrankis visa ko supančio ir nedalomo. Tomis trumpomis akimirkomis vyksta stebuklingi dalykai. Kartais klausiu savęs, kodėl būtent vienaip ar kitaip pasisuka linija, ko negaliu iki galo paaiškinti. Potėpio metu buvo, matyt, kažkokia labai labai trumpa ir magiška akimirka, kai manęs neliko…Kažkas yra pasakęs, kad tikrieji pasaulio burtininkai yra poetai, aš tuo tikiu. Poetai, menininkai, muzikantai yra šių dienų burtininkai, šamanai, stebukladariai. O kuriu aš, nes man kitaip neišeina. Kuriu, nes tai geriausia, ką moku. Norėčiau gal būti verslininku, bet esu menininkas, kurio misija yra kurti gėrį ir grožį.

Rokas Pralgauskas

Kokie kūrėjai darė arba iki šiol daro jums įtaką? Kurių menininkų darbai, filosofija artimiausia jūsų idėjoms?

Iki šiol žaviuosi Jono Meko kūryba. Gal labiau kaip žiūrovas ir žmogus. Man ji artima, suprantama, paliečia ir jaudina. Stipri ir paveiki yra Garcia Lorca poezija. Nepamirštami ir Wong Kar Way kinematografiški kadrai. Tapytojai Willem De Kooning, Aloyzas Smilingis, Aleksandras Nazimov, Linas Jusionis, fotografai Nan Goldin, Paulius Petraitis…čia vos keletas, kurie vienaip ar kitaip susiję su mano aplinka. Yra daug gerų menininkų, nesiekiu visų jų pažinti, atvirkščiai, dažnai sąmoningai vengiu visokių įtakų, tikiu, taip lieku bent kažkiek grynesnis. Visko, aišku, ir neišvengsi, bet, jeigu galiu, dažniau renkuosi vienatvę namuose ar studijoje, nei visuomeninius renginius, nes esu jautrus vaizdams, o ypač žodžiams ir kitiems garsams.

Kaip manote, koks yra didžiausias iššūkis menininkui? Ar jums tenka susidurti su kūrybinėmis krizėmis? Iš kur jos kyla ir kaip pavyksta su jomis susitvarkyti?

Šiuo metu mano didžiausias asmeninis iššūkis būnant menininku – kaip uždirbti tiek, kad ne tik vos ne vos užtektų pragyvenimui, bet dar ir liktų kukliam 300 kvadratinių metrų butukui Vilniaus centre, kelionei aplink pasaulį su trimis vaikais, vilai Ispanijoje, paprastesnei sodybai prie kokio nors Lietuvos ežeriuko ir nedidelei jachtai. Gal kiek perdedu, bet iššūkis aiškus. O kūrybinės krizės ateina ir praeina. Jų buvo ir bus. Gal nuskambės senoviškai, bet svarbiausia yra sveikata.

Kokie jūsų mėgstamiausi rašytojai, mylimiausios ar didžiausią įtaką padariusios knygos (nebūtinai grožinės)? Koks jūsų / jūsų kūrybos santykis su literatūra?

Mano mėgstamiausias rašytojas yra Kurt Vonnegut ir jo knygos „Skerdykla nr.5“, „Galapagai“, „Sveiki atvykę į beždžionyną“. Aš pats rašau laisvalaikiu eiles, kurios nieko bendro su išvardintomis knygomis neturi. Galite įsitikinti patys.

Jau saulelė vėl iš po debesies

Spindulius prastumti bando

Žemelės link

Ir termometro stulpelio rodmenis

Maksimaliai pakelti stena

Paraleliai iš po žiemos miego

Bunda ir jusliniai reikalai

Kartu su ja į viršų šauna

Ir naujų porų statistika

Atitinkamai nori tu to ar nenori

Randasi daugiau romantikos

Paukšteliai čirena

Sparneliais plazdena

Ir vėl pavasaris atėjo

Nori tu to ar nenori

Ir vėl reikės sodinti bulves

Rokas Pralgauskas. Tigras

Kokie jūsų kūrybiniai ateities planai? Didžiausia siekiamybė?

Šiuo metu Prospekto galerijoje iki gegužės 20 d. galima apsilankyti naujausioje mano šviesdėžių su stop kadrais iš asmeninio video archyvo ir poezijos parodoje. O artimiausiais metais planuoju su RP kvintetu išleisti muzikinę plokštelę, rudenį dalyvauti Nidos tarptautinio festivalio programoje, surengti bent vieną tapybos darbų parodą, galbūt išvykti į menininkams skirtą rezidenciją, galiausiai, visada yra planas daugiau tapyti ir daugiau parduoti, susirasti galeriją, dalyvauti meno mugėse ir pan.