Jonas Rustemas. Autoportretas su fesu; Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. 446 p.)

Vilnius – ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje „Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. „Vilniaus galerija“ dalinasi ištrauka (ankstesnius tekstus skaitykite čia), kurioje autorius pristato dailininką Joną Rustemą. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla.

Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.

Jonas Rustemas. Autoportretas su fesu

Rustemas Jonas (Jan Rustem, apie 1762–1835), dailininkas. Gimė Konstantinopolyje (dab. Stambulas); tėvas, pasak Vlado Drėmos, buvo turkas, motina prancūzė. Apie Rustemo ankstyvąjį gyvenimą nedaug težinoma. 1774 ir 1775 m. sandūroje atvyko į Lenkiją, Varšuvoje pradėjo mokytis tapybos pas Čartoriskių namų mokytoją Jeaną Pierre’ą Norbliną de la Gourdaine’ą. 9-ajame deš. buvo nuvykęs į Vokietiją galbūt mokytis dailės, ten įstojo į masonus. 1798–1832 m. dėstė Vilniaus universitete (kurį laiką pavadavo Pranciškų Smuglevičių, vėliau vadovavo Tapybos katedrai). Jo mokiniai buvo Jonas Damelis, Kanutas Ruseckas, Vincentas Smakauskas, Valentinas Vankavičius, taip pat Tarasas Ševčenka. Nutapė apie 20 charakteringų autoportretų, daug portretų (be kitų, Jono ir Andriaus Sniadeckių, penkiamečio Julijaus Slovackio), miniatiūrų ( Adomo Jurgio Čartoriskio, Joachimo Lelevelio), buitinių scenų. Garsėjo Rustemo pagaminta 80 kortų malka, kurioje jis save pavaizdavo kaip būgnų tūzą. Laikomas vienu ryškiausių Vilniaus meno mokyklos atstovų. Jo kūryboje juntama Rembrandto įtaka.

Rustemas darė kostiumus ir dekoracijas teatrui, pats jame vaidino, 1820 m. surengė pirmąją Vilniuje dailės parodą. Darbavosi masonų ložėje „Uolusis lietuvis“. Buvo įsimenanti tuometinio Vilniaus figūra – amžininkai mini jo neįprastą rytietišką veidą, pomėgį jodinėti po miestą mažu arkliuku, žaisti biliardą. Buvo trumparegis (tai jam šiek tiek kliudė tapyti), gyveno kukliai ir mirė neturtingas. Palaidotas Dūkšteliuose netoli Zarasų. Jo vardas įrašytas Vilniaus universiteto P. Skargos (Didžiojo) kiemo arkadose.

Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 144).