Kazimiras Malevičius, „Juodas kvadratas“, 1915 m.

Suprematizmas – tai geometrinių abstrakcijų menas. Šį judėjimą 1913 – 1915 metais suformavo rusų dailininkas Kazimiras Malevičius, kurio kuriamas menas buvo geometrinis ir dažniausiai bespalvis.

Tekstas ir iliustracijos pirmą kartą publikuoti 2018 m. rugpjūčio 24 d. portale vilniausgalerija.lt

Panašiai kaip ir menininko tėvynainis Vasilijus Kandinskis, Malevičius buvo įsitikinęs, kad menas – tai savarankiška dvasinė veikla, kuri turi būti atribota nuo bet kokių politinių, utilitarinių ar socialinių tikslų. Kitaip sakant, suprematistai atsisakė įprastų meno apibrėžimų, menu siekė ištirti dvasinę tikrovę ir tikėjo galį išreikšti ją geometrinėmis abstrakcijomis – figūromis, neegzistuojančiomis regimajame pasaulyje, gamtoje (pvz., juodu kvadratu).

Kazimiras Malevičius, „Suprematinė kompozicija: tapybinis realizmas“, 1918 m.

Pirmoji suprematistų paroda įvyko Maskvoje 1915 metais. Žymusis Malevičiaus darbas, pavadinimu „Juodasis kvadratas“, buvo pakabintas parodos salės kampe, tarsi šventoji ikona cerkvėje.

Savo paveiksluose suprematistai nepasakojo istorijų, neteikė socialinių komentarų, nerodė pagarbos tradiciniams dailės žanrams. Visgi supaprastinus meną iki grynos geometrinių formų kalbos, suprematizmas būtų greitai netekęs savo aktualumo. Tačiau šį judėjimą nuolat palaikė Malevičiaus tikėjimas, kad jo darbuose yra ir dvasinės vertės, kad kūriniuose slypi mistinis ar religinis pradas. Kitaip tariant, Malevičius neigė, kad riba tarp meno ir pramonės komunistinėje visuomenėje turi išnykti.

Ilgainiui suprematistų paveikslai darėsi vis sudėtingesni – tiek spalva, tiek kompozicija. Šis judėjimas XX amžiaus trečiame ir ketvirtame dešimtmečiuose ir toliau darė didelę įtaką Vakarų menui, buvo ypač įtakingas rusų avangardui.