Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Maksimaliai minimalistinis, R² – taip save apibūdino Rūsiņš Rozīte (1943–1978). Menininko kūrybinis įvairiapusiškumas buvo fenomenalus – grafika, tapyba, knygų iliustracijos, scenografija. Rūsiņš daug mąstė ir dirbo, dalyvavo akademijos baliuose, teatro spektakliuose ir renginiuose. Įvykių intensyvumas ir platus draugų ratas buvo savotiška būtinybė tyrinėti įvairias gyvenimo sritis. O šiame pačių susikurtame įvykių sūkuryje kaip vėjas atsirado ir dingo Rūsiņš.
Daugiau apie parodą.
Per pastarąjį dešimtmetį muziejai ir parodų salės visame pasaulyje daugiau dėmesio skyrė moterims menininkėms. Idėja apie moters nebuvimą ankstesnių amžių meno istorijoje ir būtinybė iš naujo įvertinti nusistovėjusią ir kanonizuotą meno istoriją buvo iškelta 1972 m. Amerikos menotyrininkės Lindos Nochlin straipsnyje „Kodėl nebuvo puikių moterų menininkių?“. Feminizmui prireikė drąsos užmegzti kritišką santykį su šiuolaikinio meno pasauliu ir meno istorija, kur „vyrai genijai“ sukūrė meno kultą, marginalizuodami moteris.
Daugiau apie parodą.
Trečioji paroda vaikams prieinama ir draugiška kalba pasakoja apie žmogaus ir gamtos sambūvį, kuris svarbus norint pažinti pasaulį. Dailės paroda skatina grožėtis gamtos turtais, įvertinti jos galią ir harmoniją. Didžiausias dėmesys skiriamas atsakomybės jausmui, paliečiant gamtos išteklių ir įvairovės išsaugojimo, ekologijos ir tvarumo klausimus.
Daugiau apie parodą.
Parodą rengia Latvijos nacionalinis meno muziejus (LNMA) kartu su Madride įsikūrusia kultūros vadybos įmone „diChroma photography“. Unikali meninės fotografijos paroda yra dviejų galingų kūrybingų asmenybių – Kubos kilmės amerikiečių fotografo Sandro Millerio ir garsaus amerikiečių kino ir teatro aktoriaus Johno Malkovičiaus – bendradarbiavimo rezultatas. Juos sieja ilgus metus trunkanti draugystė, o Malkovičius keletą kartų buvo Millerio modelis.
Daugiau apie parodą.
Parodai Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Vineta Kaulača sukūrė naują paveikslų kolekciją. Menininkė savo kūrinius išdėsto remdamasi muziejaus erdviniu išplanavimu – trimis tarpusavyje sujungtomis ekspozicijų salėmis, leidžiančiomisparodyti savarankiškas kūrinių grupes, kurios tuo pačiu yra konceptualiai susietos. Parodoje vaizdinė tapybos kalba pateikiama dialoge su kitomis meno formomis – fotografija, kinu ir architektūra.
Daugiau apie parodą.
Hanelės Zanės Putniņos naujos linoraižinių serijos šaltinis – Latvijos nacionalinio dailės muziejaus XX a. II pusės – XXI a. tapybos kolekcijos inventorinėse kortelėse esantys darbų aprašymai. Kai kūrinys įtraukiamas į muziejaus kolekciją, kuratorius trumpai ir glaustai aprašo naująjį įsigijimą. Rašytojas, norėdamas būti kuo glaustesnis, formuluodamas mintį gali nepastebėti kitų iš teksto kylančių asociacijų. Inventoriaus kortelės tekstas savo esme puikiai realizuoja savo funkciją – įrašyti konkretų kūrinį kaip rinkinio dalį, tačiau skaitant jį už šio konteksto ar literatūriškai, gali atsirasti naujų prasmės klodų. Menininkui šie tekstai tampa receptu kuriant naujas kompozicijas ar interpretacijas. Kita svarbi sąlyga – Hanele Zane Putniņakuria savo darbus nematydama originalių kūrinių, aprašytų inventoriaus kortelėse. Reaguodama į tekstą, menininkė įsivaizduoja kompoziciją, kurią pažodžiui perkelia į linoraižinio piešinį. Taip užmezgamas ryšys tarp teksto, kūrinio ir interpretacijos.
Daugiau apie parodą.
Doma laukums 6, Rīga
Kolekcija skirta susipažinti su turtingu Pietryčių kultūros paveldu. Azija, pilna spalvų, raštų, medžiagų, technikų, simbolių ir tradicijų.
Pietryčių Azija yra viena iš pačių įvairiausių pasaulio kraštų, kuriame per šimtmečius vietinės tradicijos susiliejo su kaimyninėmis Indijos, Kinijos, Australijos ir Okeanijos kultūromis. Regiono kultūros paveldui įtakos turėjo ir istoriniai jūrų prekybos keliai, ir Europos kolonijinės galios.
Daugiau apie parodą.
7-oji Rygos tarptautinė tekstilės ir pluošto meno trienalė – svarbus tarptautinis kultūros renginys, suburiantis dalyvius ne tik iš Latvijos ir kitų Europos šalių, bet ir iš Kanados, JAV, Japonijos, Brazilijos, Kosta Rikos, Pietų Afrikos, Taivano ir kitų šalių. Trienalė vienija 79 menininkus iš 30 šalių, kuriuos tarptautinė žiuri atrinko iš 237 pateiktų paraiškų.
Daugiau apie parodą.
Skārņu iela 10, Rīga
7-oji Rygos tarptautinė tekstilės ir pluošto meno trienalė – reikšmingas tarptautinis kultūros renginys, sutraukiantis dalyvius ne tik iš Latvijos ir kitų Europos šalių, bet ir iš Kanados, JAV, Japonijos, Brazilijos, Kosta Rikos, Pietų Afrikos, Taivano ir kt. Trienalėje dalyvauja 79 menininkai iš 30 šalių, kurie buvo atrinkti tarptautinės žiuri atrankoje iš 237 paraiškų.
Daugiau apie parodą.
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Paskutinė Aleksandros Belcovos (1892–1981) darbų paroda Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje surengta 2019 m., siūlanti plačiausią iki šiol tapytojos kūrybos retrospektyvą. Daugelio lankytojų nuomone, viena įdomiausių ekspozicijos skilčių buvo citatos iš Aleksandros Belcovos dienoraščių ir susirašinėjimo. Tragiški 2022 m. politiniai įvykiai suteikia ypatingą skambesį ir aktualumą tiek tam, ką parašė menininkė, tiek ir faktams iš jos biografijos.
Daugiau apie parodą.
Lāčplēša iela 101, Rīga
Daugiau nei 1000 porceliano, fajanso ir molio objektų iš Zuzāns kolekcijos bei archyvinės medžiagos papasakos Kuznecovo porceliano gamybos istoriją.
Žodžiai „Kuznecovo porcelianas“ žinomi beveik kiekvienam, ir galima teigti, kad latvių porcelianas daugiausia siejamas su Kuznecovo vardu. Tačiau tik nedaugelis žino, kad XIX amžiuje Rusijoje veikė 13 Kuznecovo vardu pavadintų gamyklų, iš kurių viena buvo Rygoje. Būdama pirmoji porceliano manufaktūra, įkurta Latvijos teritorijoje, veikė nuo 1841 m. iki Antrojo pasaulinio karo ir užėmė svarbią vietą Kuznecovo porceliano istorijoje, nes vienintelė tarpukariu turėjo Kuznecovo vardą, kai visos kitos Kuznecovų šeimos gamyklos Sovietų Rusijoje jau buvo nacionalizuotos. Šis laikotarpis sutapo su dideliais pasauliniais pokyčiais, kurie atsispindėjo ir mene, formuojantis visiškai naujiems, savitiems meno stiliams. Natūralu, kad tai galima pastebėti ir šio laikotarpio Kuznecovų porceliano gamyboje kartu su unikaliomis vietinėmis savybėmis, kurias sukūrė Latvijos menininkai.
Daugiau apie parodą.
Alberta iela 12, Rīga
Šlovinguoju vasaros žydėjimo laikotarpiu muziejus kviečia apžiūrėti gėlių temai skirtą parodą „Vandens lelijos“. Eksponuojami taikomosios dailės objektai, indai, interjero dekoracijos, atvirukai ir siuvinėjimai iš 12 Latvijos muziejų ir privačių kolekcijų.
Daugiau apie parodą.
„Rygos Art Nouveau Center“ muziejus, bendradarbiaudamas su belgų tekstilininku ir kolekcininku Marku van Hoe bei Belgijos Karalystės ambasada rengia parodą „1900 metų vasara. Tekstilė ir audiniai“.
Joje nagrinėjama daugiau nei penkiasdešimt XX amžiaus pradžios artefaktų, apibūdinančių art nouveau laikotarpio tekstilės dizaino raidą. Unikalią Marko van Hoe kolekciją Latvijoje galima pamatyti pirmą kartą. Parodoje eksponuojami piešiniai su įvairių gėlių ir augalų stilizacija, atitinkantys art nouveau mados reikalavimus ir skirti pramoninei tekstilės gamybai. Keletas jų buvo skirti tekstilės fabrikams, gaminusiems epochos naujieną – žakardo audinį interjerui ir baldams. Menininkai, pasitelkę modernias to meto priemones – specialų grafinį popierių, sukurtą piešiniui pritaikyti ir modifikuoti techniniame gamybos procese. Parodoje taip pat pristatomi keli audinių pavyzdžiai, išsiskiriantys aukšta menine kokybe, skatinantys atkreipti dėmesį į detalių tyrimą ir kuriantys estetinį malonumą.
Daugiau apie parodą.
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu, kūryba ir kt.
Daugiau apie parodą.
Alberta iela 4-9, Rīga
Ilzės Laizānės personalinėje parodoje „Erosas“ – naujausias paveikslų ciklas „Skrydis“, kuris yra poetinė žmogaus vidinio pasaulio emocinių, intelektualinių ir dvasinių dimensijų vizualizacija. Tapybos procese, kaip ir gyvenime, turime laisvą pasirinkimą – susitelkti į tai, kas mums teikia džiaugsmą. Šis pasirinkimas turi galios, padedančios kurti sielos žinią turinčius kūrinius – jausmų paveikslus. Meno kūriniai kuriami tam, kad kasdienybę praskaidrintų džiaugsmu ir stiprybe. Paveiksluose laisvas ir intuityvus tapybos procesas sukūrė spalvomis ir vaizdais apvilktus jausmus.
Daugiau apie parodą.
Berga Bazārs, Marijas iela 13 k.3, Rīga
ISSP galerijoje eksponuojama naujųjų medijų menininko Jurģis Peters personalinė paroda „Sintetinis buvimas“, nagrinėjanti žmogaus ir technologijų sąveiką, apmąstanti tikėjimą dirbtinio intelekto galia išgelbėti žmoniją ir pasaulį.
Daugiau apie parodą.
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
Parodos trukmė: 37 min.
Daugiau apie parodą.Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra daugybė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Parodos trukmė: 57 min.
Daugiau apie parodą.
Hieronymus Bosch paveikslai ne tik vizualiai intriguoja, jie alsuoja alegorijomis ir įvairiais simboliais.
Daug simbolių laikui bėgant prarado savo prasmę, tačiau didelė dalis vis dar yra suprantami ir interpretuojami. Pavyzdžiui, vaisiai ir uogos menininko darbuose simbolizuoja nuodėmingą seksualumą, dideli paukščiai – nepasotinamą žmogaus geismą, stikliniai vamzdeliai ir kolbos – bergždžias alchemikų pastangas įminti gamtos paslaptis, įvairūs simboliai rodo žmogaus polinkį lošti, taip pat rajumą, godumą, pavydą.