Ateina prie manęs neprigirdintis senukas, šaukia, aš jam šaukiu atgal, kad girdėtų, po valandos gaunu skundą iš anonimo – vairuotoja elgiasi nekultūringai, šaukia ant senyvo amžiaus žmogaus. Arba – vairuotoja pikta. Nu, taigi visi mes žmonės, negaliu aš visada šypsotis, gal man dantį skauda, gal turiu problemų?
Kartą pro priekines duris įlipo moteris su dviem vaikais ir vėžimėliu ir stovi, nesitraukia, kiti negali praeiti. Aš jos paprašiau, kad pasitrauktų, o ji: „Ne, stovėsiu ten, kur norėsiu.“ Dar kartelį paprašiau, o ji nė krust. Tada vyresnis vaikas jos paklausė: „Mama, kodėl ta teta prie tavęs prikibo?“ O ji jam garsiai atsakė: „Tai tetai nepatinka jos darbas.“ Norėjosi patraukt rankinį stabdį ir paklaust tos moters: „O gal jums jūsų darbas nepatinka?“ Kitą kartą neįgali moteris su vežimėliu norėjo įvažiuoti į troleibusą, išlipau jai padėti, baisiai lijo, šalia stovėjo keli jauni vyrai, pasiūlė jai savo pagalbą. O ji atsisakė ir parodė į mane pirštu: „Ne, čia jos darbas.“ Įstrigo man šie žodžiai… Bet aišku, būna, ir „ačiū“ pasako. Labai patinka vežti nykštukus – darželinukus ar mokinukus. Dainuoja sau, klega.
Būna, vaikai mokosi patys grįžti namo, pravažiuoja savo stotelę, stovi išsigandę galutinėje maršruto stotelėje, kaip pagauti kiškiai, pasikviečiu į kabiną, paskambinam tėveliams ir važiuojam dar vieną ratą.
Benamiai – Vilniaus puošmena. Dabar mažiau tenka su jais susidurti. Anksčiau Kosciuškos gatvėje buvo jų viešbutis, kitaip tariant, nakvynės namai. Tada dažnai tekdavo vežiot – vakare ir ryte, kvapeliai nuostabūs, žmonės pyksta. Ateina pas mane toks kvepiantis, nusiperka taloną ir nieko nepadarysi. Arba atsigula ant grindų ir sako: „Išnešk mane, jeigu nori.“ Tekdavo kviesti policiją. Jie turėjo net pravardes – Žvaigždė Marina ir t. t.
Ar turite savo mylimiausią troleibusą?
Mano pirmas troleibusas, su kuriuo dirbau 13 metų. 661. Turėjo net vardą – Alionuška. Visi parke jį taip vadino. Kai gavom naują troleibusą, lengvą, gerą, tiesiog konkordas, Alionušką atidavė kitiems ir, žinokite, jis taip ir užgeso. Neišeidavo iš remonto. Beveik metai, kai jo nebėra. Buvo fantastiškas troleibusas.
Koks troleibusų santykis su autobusais?
Anksčiau troleibusus vairuodavo moterys, visi sakydavo, atvažiuoja troleibusas, viskas šviečia, gražu, o autobusus – vyrai, ne taip gražu. (Juokiasi.) Neimdavo moterų į autobusą, ne prestižas. Bet laikai keitėsi, moterys visada eina į priekį, diskriminacija baigėsi ir šiandien tiek troleibusų, tiek autobusų vairuotojų moterų ir vyrų skaičius išsilygino. Būdavo anksčiau, autobusas – visada pirmas, nepraleidžia, stotelėje ilgiau stovi, daugiau keleivių įlipa ar išlipa. O tu jau tuščias, bet negali aplenkti, neužtenka ūsų. Arba neleidžia aplenkti. Bet šiandien mes draugaujam. Juk visi vežam žmones, ne bulves.
Kaip prasideda jūsų darbo diena?
Pasidedu angeliuką, kad saugotų.
