Astravo dvaras | Birutės Dudienės nuotr. / Biržų TIC
Žieminių nuotaikų vedini keliaukime patyrinėti vieno šiauriausių Lietuvos miestų – Biržų. Turbūt nustebsite sužinoję, kad Biržus kai kas vadina ne tik Lietuvos žemdirbių ar aludarių sostine, bet ir šiauriausiu kada nors Lietuvoje veikusiu uostu!
Seniausias Lietuvoje tvenkinys
Nors Šiaurės Lietuva ežerais pasigirti negali, Biržuose pagrindinę nuotaiką kurią būtent vanduo – miestas driekiasi palei nemažą Širvėnos ežerą, kuris iš tikrųjų yra beveik 400 metų senumo tvenkinys! Šiandien vaikštant dailia ežero krantine sunku patikėti, kad telkinys yra dirbtinis, tačiau kadaise tai buvo grandiozinis projektas: tvenkinys suformuotas užtvenkus Apasčios ir Agluonos upes, tokiu būdu tikėtasi dar labiau apsaugoti upių santakoje įsikūrusią Biržų gynybinę tvirtovę.
Įdomiausias momentas tyrinėjant tvenkinio istoriją yra spėliojimai, kad galimai jame veikė ir uostas: pavyzdžiui, jūreivystės specialisto Kosto Franko teigimu, tikėtina, kad Radvilos bandė vandens keliu sujungti Biržus ir Rygą, taip Biržus paverčiant gana svarbiu kariniu uostu. Šios spėlionės grįstos keliais istoriniais šaltiniais, kuriuose minima, kad statybinės medžiagos į Biržų pilį atplukdytos iš Latvijos, taip pat to meto graviūroje ežere pavaizduotas ne upinis, o jūrinis laivas. Šių hipotezių vedini, jau mūsų laikų laivybos entuziastai bandė patikrinti, ar iš Biržų būtų įmanoma nuplaukti į Rygą, deja, bet spėjimų nepavyko nei patvirtinti, nei atmesti: patvirtinti todėl, kad upės vaga aplink Biržus šiandien yra gerokai per sekli, atmesti todėl, kad per šimtus metų jos vandens lygis galėjo smarkiai pasikeisti.
Zenono Meškausko nuotr. / Biržų TIC
Regione retas tvirtovės pavyzdys
Iš vandens keliaukime ant krantų. Čia – tikras Biržų ir Lietuvos perliukas – gynybinė bei rezidencinė Biržų pilis. Jeigu Lietuvai pilis ypatinga vien tuo, kad yra retas renesanso ir mūrinės architektūros pavyzdys, tai platesniame, Šiaurės Rytų Europos kontekste, ji svarbi ir kaip geriausiai išsilaikiusi bastioninio tipo tvirtovė regione. Tokio tipo tvirtoves įprastai juosdavo žemės pylimai ir gynybiniai grioviai (bastionai), o kampuose būdavo statomi gynybiniai bokštai su šaudymo angomis – būtent taip ir atrodė Biržų pilis.
Tvirtovės statybos prasidėjo XVI a. gale, pagal italų bastioninių pilių planą, statybų iniciatorius – Radvila Perkūnas, siekęs apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas. Pastačius pilį, Biržai tapo svarbiausia to meto Lietuvos karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. Pilis ilgai ir prasmingai atliko savo funkciją – ne kartą buvo sugriauta ar apgriauta ATR ir Švedijos karų metu, tačiau vėliau sėkmingai atstatyta ir gana autentiška išliko iki mūsų dienų.
Aurelijaus Kairio nuotr. / Biržų TIC
Ilgiausias pėsčiųjų tiltas
Biržuose smalsuolius traukia ir dar vienas rekordininkas – ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas. Tiltas yra virš pusės kilometro ilgio ir veda į Širvėnos ežero pusiasalyje esantį Astravo dvarą.
Šis dvaras – dar vienas Radvilų palikimas, tiesa labiau asocijuojamas su jį iš Radvilų perėmusiais Tiškevičiais. XIX a. statytas dvaro kompleksas – vienas raiškiausių romantizmo pavyzdžių Lietuvoje. Įmantrūs, į itališką vilą panašūs pagrindiniai rūmai, du vandens malūnai, žirgynas, kuriame buvo laikomi net keli šimtai žirgų, užtvanka ir tiltas per ežerą senutėlis parkas – kaip ir būdinga Tiškevičiams, savo valdoms jie suteikė išskirtinį ir legendas kuriantį charakterį. Įėjimą į dvarą puošė dvi iš Sankt Peterburgo atgabentos liūtų skulptūros, šiandien jos įėjimą į Vytauto Didžiojo karo muziejų Kaune.
Astravo dvaras | Virginijos Drulienės nuotr. / Biržų TIC
