Ogiustas Renuaras, „Šokis Monmartro Mulen de la Galete“, 1876.

Impresionizmas – tai XIX antroje pusėje Prancūzijoje gimęs meno judėjimas, kurio atstovai atsisakė laikytis akademinių pasaulio vaizdavimo tradicijų.

Tekstas ir iliustracijos pirmą kartą publikuoti 2018 m. birželio 1 d. portale vilniausgalerija.lt

Pirmą kartą kritiko Louis Leoy pavartotas žodis „impresionizmas“ turėjo priešiškai apibūdinti dailininkų, kurių kūryba buvo tikras išpuolis prieš tradicijas, darbus. Tačiau netrukus šį terminą perėmė tie patys dailininkai, nes jis gerai apibūdino naujoviškos kūrybos esmę: siekį laisvesniais potėpiais, šviesesniais bei ryškesniais atspalviais sukelti spalvos, šviesos ir judėjimo jausmą, kitaip sakant, išreikšti tam tikrus jausminius įspūdžius.

Impresionistai paliko dirbtuves ir išėjo į gamtą – tapyti gryname ore, kur galėjo „pagauti“ natūralaus gyvenimo akimirkas ir užfiksuoti jų pojūtį. Jų technikai būdingi žaismingi ir, palyginti, smulkūs potėpiai, atvira kompozicija, judesys, nutolimas nuo tradicinės perspektyvos ir kompozicijos.

Žymiausi impresionizmo atstovai: Klodas Monė (1840–1926), Polis Sezanas (1839–1906), Edgaras Dega (1834–1917), Kamilis Pisaro (1830–1903), Pjeras Ogiustas Renuaras (1841–1919), Alfredas Sislėjus (1839–1899) ir kt.