Puslapio flickr.com nuotr.

Virš 800 metų – tiek laiko iki pat šių dienų beveik nepakitusioje Taos Pueblos gyvenvietėje (UNESCO nr. 492) gyvena žmonės. Tai  reiškia, kad šis Naujosios Meksikos valstijoje esantis kaimas – viena seniausių autentiškų gyvenviečių JAV ir, be abejo, vienas įdomiausių lankytinų objektų besidomintiems šios šalies istorija.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. liepos 10 d. portale vilniausgalerija.lt

Neužrašyta kultūra

„Taos“  vietine kalba reiškia gentį, kuriai priklauso šios vaizdingame kalnų bei upės slėnyje esančios valdos, o „pueblos“ – kaimą. Ir nors Taos Pueblos kaimo istorija tęsiasi jau šimtų šimtus metų, apie ją vis dar žinoma santykinai nedaug. Galbūt todėl, kad vietinė bendruomenė dėl religinių priežasčių yra itin uždara aplinkiniam pasauliui, galbūt todėl, kad Taos gentis neturi rašto, kuriame būtų buvę galima ją fiksuoti, o gal ir todėl, kad šios istorijos eigą nuolatos stabdė įkyrios baltųjų invazijos. Kaip bebūtų, šiandien vis dar autentiškame kaime tebegyvena apie 150 vietinių, keli tūkstančiai – iš čia kilę, tačiau nuolatos nebegyvena. Kaimui ir genčiai suteikta savivalda, kurią  įgyvendina apie 50-ties vyresnių kaimo vyrų ratas, tarp jų –  ir vis dar savo sienas pasiryžęs ginti karo vadas.

Puslapio flickr.com nuotr.

Puslapio flickr.com nuotr.

Moliniai daugiabučiai

Iš tolo net 5-6 aukštus siekiantys Taos Pueblos namai gali pasirodyti kaip nedideli moliniai daugiabučiai, tačiau tradiciškai vienas toks aukštais „sluoksniuotas“ namas  priklausydavo vos vienai šeimai ir bendra siena jungdavosi su namu, priklausiusiu kitai šeimai. Įdomiausia tai, kad seniau į šiuos iš nedegto molio bei šiaudų drėbtus būstus vietiniai patekdavo kopėčiomis per lubas: langų ir durų čia beveik nebuvo. Ir nors šiandien toks kopimo į namus būdas sparčiai nyksta, pačių pagrindinių statybų tradicijų statant naujus būstus tebesilaikoma – net naujesni namai drebiami  iš nedegto molio ir šiaudų. Tarp pastatų – ne tik gyvenamieji, bet ir ritualiniai pastatai (pavyzdžiui, požeminės laidojimo kriptos), taip pat – per daugybę bandymų misionierių pagaliau pastatyta koplyčia ir seniau stovėjusios koplyčios griuvėsiai. Kadangi moliniai kaimo fasadai su laiku dūlėja arba apsineša purvu, vietiniai juos nuolatos prižiūri: restauruoja naujais molio sluoksniais ar net plauna. Be abejo, prie gyvenvietės išsaugojimo labai prisidėjo ir UNESCO paveldo komisija: iki  kaimo įtraukimo į paveldo sąrašą 1992 metais jo sienose jau buvo spėjusios apsigyventi naujos durys, langai ir kiti nedraugiški modernybės ženklai.

Puslapio flickr.com nuotr.

Puslapio flickr.com nuotr.

Puslapio flickr.com nuotr.

Puslapio flickr.com nuotr.

Šventas ežeras

Vienas svarbiausių Taos Pueblos objektų patiems vietiniams – jų valdose esantis šventas ežeras, dar kitaip vadinamas „Mėlynuoju“.  Šimtus metų šis ežeras ne tik palaikė ekonominę kaimo gerovę, bet ir buvo naudojamas ritualiniams tikslams. Deja, bet 1906 metais ežerą kartu su dalimi žemių savavališkai nusisavino  JAV vyriausybė: nuo to laiko šventas vietinių žemes net keliasdešimt metų siaubė neatsakingi turistai, taip ne tik negerbdami vietinių teisių, bet ir švaistydami tradicinei Taos Pueblos gyventojų žvejybai (taigi, ir išgyvenimui) taip svarbius išteklius. Tik 1970 metais, valdant prezidentui Ričardui Niksonui, Taos Pueblos bendruomenė vėl  atgavo savo ežerą ir visas teises į jį: iki šiandien vietiniai tai vadina viena džiaugsmingiausių dienų savo istorijoje.

Šiandien jau ne tik ežeras, bet ir pats Taos Pueblos kaimas tapo turistų traukos centru, tačiau į viską žiūrima kur kas atsakingiau: stengiamasi išsaugoti vietinę architektūrą bei tradicijas, vietiniams kuriamos mokyklos ir tiesiogiai su jų kultūros puoselėjimu susijusios darbo vietos.