„Hobusepea“ galerijos nuotr. | Krzysztofas Piętka. Be pavadinimo, 2021. Drobė, aliejus 50 × 40 cm. Fotografavo B. Górka | Elisàr von Kupffer. Nauja sandora. 1915-1916. Elisarion centras, Minusio savivaldybė
Pagaliau atėjo pavasaris. Orai dar neatšilo, bet juk taip norisi pakeliauti. Todėl siūlome rinktis trumpas išvykas, aplankant įdomiausius muziejus. Apsvarstykite galimybę aplankyti Taliną ir jo meno muziejus bei galerijas. Talinas garsėja ne tik savo senamiesčiu, bet ir moderniu menu bei išskirtinėmis parodomis. Pažiūrėkite, kiek daug įdomių parodų vyksta, ir leiskitės į kelionę. Talino muziejai ir meno parodos kovą laukia Jūsų!
KUMU meno muziejus
Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn
Paroda „Tu, upė. Hedi Jaansoo, Peeteris Toomingas, Endelis Veliste“
2023 12 14–2024 05 26
Nuotraukų koliažas: Hedi Jaansoo. Iš serijos „Kraštai, kraštai, šaknys ir kampai“. 2023. Menininko sutikimu; Endelis Veliste. Išdaužtas priekinis stiklas. Iš serijos „Vaizdas pro automobilio langą“. 1978. Talino miesto muziejus; Piteris Toomingas. Iš parodos „Tu, upė“ rinkinio. 1970. Talino miesto muziejus
Paroda „Tu, upė. Hedi Jaansoo, Peeter Tooming, Endel Veliste“ sujungia tris skirtingus, bet vienodai jautrius menininkų požiūrius. Fotografai Peeteris Toomingas (1939–1997) ir Endel Veliste (1930–2001) bei vizualioji menininkė Hedi Jaansoo (g. 1989) fotoaparatu užfiksavo žmogaus ir gamtos sąlyčio taškus. Jų nuotraukų serijos pabrėžia, kaip fotoaparatas vienu metu gali padidinti atstumą nuo supančios aplinkos, suteikti balsą akmenims, augalams ir vandeniui bei padaryti matomą esminį natūralios ir žmogaus sukurtos aplinkos persipynimą.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Jų galvose yra begalinė visata. Itališkas transavangardas ir estiškas šaltasis ekspresionizmas“
2023 12 01–2024 05 19
Enzo Cucchi. Girta muzika (Musica Ebbra). Detalė. 1982 m. Privati kolekcija
Ambicingo tarptautinio projekto centras – devintojo dešimtmečio antrosios pusės italų ir estų menininkų kūrybinis dialogas. Paroda Estijos auditorijai pristato reprezentatyvią transavangardo grupės, susikūrusios Italijoje aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kūrybos apžvalgą iš privačių kolekcijų ir muziejų Italijoje, kuri yra šalia Raoul Kurvitza (1961) ir Urmas Muru (1961) kūrybos, atnaujinusios Estijos meno lauką devintojo dešimtmečio antroje pusėje. Nors ir gimęs anapus geležinės uždangos, šaltas Kurvitzos ir Muru ekspresionizmas – tokį pavadinimą davė patys menininkai – tarsi šiaurietiškas itališkojo transavangardo atspindys.
Daugiau apie parodą.
melanie bonajo paroda „Kai kūnas sako Taip+“
2023 09 29–2024 04 28
melanie bonajo. Kai kūnas sako Taip+. 2022 m. Video stop kadras
„Kai kūnas sako taip+“ – personalinė olandų menininkės melanie bonajo paroda, ieškanti atsakymo į klausimą, ar vis dar yra vietos intymumui mūsų vis labiau komercializuojančiame ir technologiškai besikeičiančiame pasaulyje. Pagrindinė parodos tema – prisilietimas, tiek tiesiogine prasme, tiek prisilietimas kaip mūsų santykis vienas su kitu ir mus supančiu pasauliu. Menininkė tiki, kad prisilietimas gali veiksmingai išgydyti vienatvę – šią šiuolaikinę epidemiją.
melanie bonajo paroda „Kai kūnas sako taip+“ 2022 m. atstovavo Nyderlandams Venecijos meno bienalėje, o dabar keliauja po Europos muziejus. Be grandiozinio ir jautraus bienalės projekto, parodoje – trys ankstesni video darbai, skirti plačiau supažindinti su melanie bonajo kūryba. Menininkas Théo Demansas, bendradarbiaudamas su bonajo, sukūrė jutiminį ir žaismingą erdvės dizainą vaizdo klipams, per kuriuos temos iš ekranų perkeliamos į fizinę erdvę.
Daugiau apie parodą.
Jaano Toomiko paroda „Kraštovaizdžio dekodavimas“
2023 10 12–2024 08 25
Jaan Toomik. Krioklys. 2005 m. Videoinstaliacija. Menininko sutikimu
Parodoje dera Jaano Toomiko videoinstaliacija „Krioklys“ (2005) su Baltijos vokiečių menininkų XIX a. romantizmo peizažo tapyba. Kaip būdinga Kumu projektinėms erdvėms, Jaano Toomiko „Kraštovaizdžio dekodavimas“ yra meno intervencijos projektas, pagrįstas meno istorijos ir šiuolaikinio meno sinteze. Skirtingiems laikotarpiams būdingi bruožai ir menininkų siekiai patenka į naujus kontekstus, atveria naujas interpretacijas.
Viena didžiausių įžvalgų, susijusių su XIX amžiaus romantizmo judėjimu, buvo menininkų suvokimas apie vidinį individo gyvenimą, nesąmoningas žmogaus mintis ir troškimus. Jaano Toomiko vaizdo įrašas siūlo šiuolaikinę paralelę XIX amžiaus peizažinei tapybai per asmeninės elegijos, egzistencinio nerimo ir pabėgimo į gamtą temas. Kadangi krioklys yra autobiografinis kūrinys, parodoje pateikiami ankstesni Toomiko interviu, kuriuose jis analizuoja savo meno raidą ir supažindina su savo kūrybos pagrindais.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Konrad Mägi iš arti“
2023 10 19–2024 04 14
Konrad Mägi. Sväjärv ežeras. 1918–1920 m. Estijos meno muziejus
Parodoje, remiantis techninių studijų rezultatais, nagrinėjami Estijos menininko klasiko Konrado Mägi (1878‒1925) darbai. Šiuolaikiniais metodais galima aptikti tai, kas nematoma plika akimi, t. y. apatinius piešinius, perdažymus, atliktus kompozicijos pakeitimus, spalvų korekcijas. Taip geriau suprantame kiekvieno atskiro kūrinio struktūrą, tapybos techniką ir medžiagas bei susipažįstame su menininko stiliumi.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Elisarionas: Elisàr von Kupffer ir Jaanus Samma“
2024 03 22–2024 09 08
Elisàr von Kupffer. Nauja sandora. 1915–1916. Elisarion centras, Minusio savivaldybė
Ši paroda sujungia baltų–vokiečių dailininko Elisàr von Kupffer (1872–1942) ir estų menininko Jaanuso Sammos (g. 1982) darbus.
Elisàr von Kupffer, dar žinomas kaip Elisarionas, buvo spalvinga asmenybė, įvairiapusis kūrėjas ir vizionierius. Jis aistringai domėjosi tapyba, literatūra, meno istorija ir filosofija. Dailininkas taip pat buvo vienas iš neoreliginio judėjimo clarism (vok. klar „aiškus“) įkūrėjų. Šiandien Kupfferis pripažįstamas kaip pradininkas, propagavęs toleranciją skirtingos seksualinės orientacijos žmonėms.
Parodoje Elisàr von Kupffer homoerotiniai paveikslai, paveikti antikinio ir Renesanso meno, yra dialoge su šiuolaikiniais Jaanuso Sammos darbais, tyrinėjančiais Estijos valstiečių seksualumą ir keistą liaudies meną. Jo kūriniuose išryškėja Estijos valstiečių ir vokiškai kalbančio elito santykiai: baimės, priešiškumo ir troškimo susiliejimas, aukšto ir žemo sugretinimas. Jaanus Samma parodai sukūrė naują vaizdo kūrinį „Švarus palaimintųjų pasaulis“. Taip pat eksponuojama Karlo Joono Alamaa instaliacija „Limited Fun“.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“
Nuolatinė ekspozicija
Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija
Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus
Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija
Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus
Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti KUMU meno muziejų:
Kadriorg dailės muziejus
Weizenbergi 37, Tallinn
Paroda „Prisitaikymo menas“
2023 09 15–2024 03 03
Parodoje „Prisitaikymo menas“ nagrinėjama, kaip mes įprastai suvokiame, interpretuojame ir vertiname natūralią aplinką ir gyvybės rūšis. Parodoje nagrinėjami šiuolaikinių menininkų požiūriai į gamtos vertinimą ir gamtos deestetizavimą, atsiradusį iš ekoestetikos ir ekofeminizmo.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Atvira skulptūrų saugykla“
2022 05 18–2024 12 31
Nežinomas menininkas. Belvederio Apolonas. XIX amžius. Estijos dailės muziejus
Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda
Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus
Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Kadriorgo dailės muziejų:
Mikkel muziejus
Weizenbergi 28, Tallinn
Honoré Daumier. Žemųjų normanų invazija į Paryžių. Iš serijos „Malonumų traukiniai“. Fragmentas. Pasirodė laikraštyje Le Charivari. R. Paulo Firnhaberio kolekcija
Honoré Daumier (1808–1879) buvo puikus XIX amžiaus prancūzų menininkas, kūręs novatoriškus paveikslus ir skulptūras, bet daugiausia uždirbęs kaip karikatūristas. Dėl įspūdingos animacinių filmų ir karikatūrų kūrybos jis gali būti laikomas karikatūros tėvu – titulą pateisina jo pavyzdys, kaip humoristinius paveikslus pavertė socialiai ir politiškai įtakingais meno kūriniais.
Kaip demokratinių ir respublikinių pažiūrų šalininkas, Daumier stojo į nepalankiųjų, t. y. pažeidžiamų socialinių grupių, pusę ir nebijojo pulti nesąžiningų politikų ar jų paramos struktūrų: turtingos buržuazijos, bažnyčios, mokyklų ir teismų. Nors įžūliai kritiškai ir ryžtingai žiūrėjo į šiuos klausimus, į bendražmogiškas silpnybes jis žiūrėjo švelniau, su empatija ir užjaučiančia šypsena.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinė muziejaus ekspozicija
Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus
Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Mikkel muziejų:
Niguliste muziejus
Niguliste 3, Tallinn
Pernu rastas piligrimystės suvenyras. Pernu muziejus
Kaip ir visoje Europoje, Livonijoje piligrimystė buvo viduramžių gyvenimo dalis. Iš čia vyko ir į tolimas, ir artimas šventas vietas, piligrimai iš užsienio aplankydavo čia daugiau ar mažiau žinomas vietas, nuo Vastselinos iki Kastrės pilies. Visa tai paliko įvairių pėdsakų to meto materialinėje kultūroje, pradedant meno kūriniais ir simboliais, naudojamais ant kasdienių daiktų, ir baigiant piligrimų drabužiais bei iš kelionės parsigabentais suvenyrais.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinė Niguliste muziejaus ekspozicija
Hermeno Rodės dirbtuvės. Mikalojaus bažnyčios didžiojo altoriaus retabulas. Detalė. 1478–1481 m. Estijos meno muziejus
Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.
Viduramžių bažnytinis menas mažojoje koplyčioje
Nuolatinė ekspozicija
Mergelė Marija su Kūdikiu Kristumi. Apie 1500 m. Estijos dailės muziejus
Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinė bažnyčios varpų ekspozicija Niguliste bažnyčios bokšte
Mikalojaus bažnyčios Mergelės Marijos varpas Taline. C. von Ungern-Sternberg piešinys. 1829 m. Estijos istorijos muziejus
Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.
Adamson-Eric muziejus
Lühike jalg 3, Tallinn
Paroda „(Ne)subalansuoti. Stebėjimo ir ramybės demonstravimas“
2024 02 23–2024 10 13
Urmas Lüüs. Objektas iš serijos „Apie tam tikrų sienų poringumą“. 2021. Menininko sutikimu
Paroda kviečia susimąstyti, kaip išlaikyti pusiausvyrą gyvenime ir susidoroti su pokyčiais bei sunkumais. Eksponuojami aštuonių šiuolaikinių menininkų darbai, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių reikalingi pusiausvyros taškai. Kaip subalansuoti rūpesčius ir džiaugsmus, darbą ir poilsį, svajones ir pareigas, nerimą ir dvasios ramybę? Be kitų, galima išvysti filigranišką Ingrid Alliku keramiką, sielą virpinančias Karel Koplimets fotografijas ir niūrius Urmo Lüyso objektus, taip pat ryškias Maret Sarapu stiklo mozaikas ir nuotaikingą Sigrid Viiru nuotraukų seriją.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
Nuolatinė ekspozicija
Adamsono-Erico darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus
Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Adamsono-Erico muziejų:
Fotografijos muziejus „Fotografiska“
Telliskivi 60a-8, Tallinn
Peter Lindbergh paroda „Praeities sprogimas“
2024 02 03–2024 06 02
„Fotografiska“ muziejaus nuotr.
Peterio Lindbergho (1944–2019) parodą „Būties lengvumas“ sudaro nuotraukos, darytos per visą menininko karjerą. Lindberghas pripažintas vienu įtakingiausių pasaulio fotografų, keičiantis mados fotografijos suvokimą ir per jo objektyvą užfiksuotus asmenis.
Daugiau apie parodą.
Toomas Volkmann paroda „Praeities sprogimas“
2023 09 28–2024 03 10
„Fotografiska“ muziejaus nuotr.
„Fotografiska“ muziejuje atidaroma didelės apimties retrospektyvinė Toomas Volkmann kūrybos paroda, kurioje daugiau nei 100 fotografijų pasakoja menininko istoriją iš 30 metų trukusios kūrybinės kelionės. Parodos svarba yra ne tik paties menininko pasaulio išnarpliojimas, bet ir jautrus epochos kartografavimas – nuo skausmingo 9-ojo dešimtmečio trapumo iki įžūlios 2010-ųjų estetikos. Pirmą kartą paroda užims ne tik parodų salę, bet ir „Fotografiska“ 1 ir 6 aukštus.
Daugiau apie parodą.
Elizavetos Porodinos paroda „Su kauke / Be kaukės“
2023 12 01–2023 04 14
„Fotografiska“ muziejaus nuotr.
Elizavetos Porodinos paroda kviečia žiūrovą susipažinti su jos meninės kūrybos ir įvaizdžio kūrimo sferomis. Savo eksperimentine, svajinga, o kartais ir siurrealistiška fotografija jis sujungia praeitį su dabartimi ir nukelia žiūrovą į kelionę laiku ir erdve.
Parodoje atsispindi paskutiniai Elizavetos gyvenimo ir kūrybos metai. Jo vaizdai siurrealistiški, svajingi ir intymūs, kartais baisūs, persekiojantys ir subtilūs. Ašaros ir vanduo – pasikartojančios temos jos vaizduose, įkvėpimo ji semiasi iš vaikystės Rusijoje, meno, istorijos, filmų ir religijos. Sujungdama intymų ir anapusinį gyvenimus, Elizaveta su savo tiriamaisiais elgiasi nepaprastai tiksliai, pasiekdama intensyvumą ir gaivumą
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus
Lai 17, Tallinn
Maryliis Teinfeldt-Grins paroda „Dažniausiai prisiminimuose“
2023 12 07–2024 03 10
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejaus vizualas
Paroda „Dažniausiai prisiminimuose“ – tai Maryliis Teinfeldt-Grins solo vitrina, kurioje poetiniai vaizdai iš praėjusią vasarą išleisto debiutinio poezijos rinkinio „Kivi alla kykakille“ susitinka su istorijomis apie siuvinėjimu išreikštą ilgesį.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Stiklo šviesoje. Maie-Ann Raun kūrinių pasirinkimas nuolatinėje ekspozicijoje“
2023 12 07–2024 03 10
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejaus vizualas
Maie-Ann Raun visą gyvenimą buvo susijusi su stiklu. Ji stiklo menininkė, ilgametė dėstytoja, Estijos dailės akademijos profesorė emeritė ir puiki Estijos stiklo istorijos specialistė. Būdama išskirtinai aktyvia mokytoja, ji moko pažinti stiklą ir kaip medžiagą, ir kaip sritį, savo kūryba išlaikydama ir gaivindama specialybės istoriją bei ugdydama supratimą.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Visata: ritmai ir erdvės“
2023 10 27–2024 04 07
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejaus vizualas
„Ritmai ir erdvės“ tyrinėja žavų ryšį tarp radikalių idėjų ir kasdienybės, kai jos sąveikauja su miegamosiomis erdvėmis, aplinka, laiku ir laiko matavimu. Parodoje eksponuojami užsienio ir estų dizainerių darbai, kurie per ateities vizijas ir daugiau nei šimtmetį menančius metodus tyrinėja erdves ir laikus, kuriuos skiriame miegui.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija
Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m2, yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:
Galerija „Hobusepea“
Hobusepea St 2, Tallinn
Grisli Soppe-Kahar paroda „Motinos pasaulis“
2024 02 22–2024 03 18
Galerijos „Hobusepea“ nuotr.
Grisli Soppe-Kahar paveikslų serija „Motinos pasaulis“ iš esmės buvo baigta 2023–2024 m., tačiau serijos įžanga paveikslų pavidalu prasidėjo 2021 m.
Gyvenant mamos pasaulyje, keičiasi laiko suvokimas. Laikas nei susitraukia, nei plečiasi – abu procesai vyksta vienu metu. Šis jausmas apima ir kai kurias kitas gyvenimo sritis. Asmenybė taip pat plečiasi ir susitraukia – yra didžiulė ir neatsiejama kažkieno gyvenimo dalis. Tačiau autonomija, buvusi iki motinystės, dabar nepasiekiama. Vaikas užpildo mamos gyvenimą, bet neatima savojo „aš“. Greičiau jausmas gilėja ir stiprėja – „aiškiau suprantu savo pažiūras ir kaip niekad drąsiau jas išreiškiu sau ir pasauliui“.
Daugiau apie parodą.
Laura De Jaeger paroda
2024 03 20–2024 04 15
Kaip rasti galeriją „Hobusepea“:
Galerija „Draakon“
Pikk 18, Tallinn
Andres Tali paroda „I n t e r m e z z o. Vaizdai ir transformacijos“
2024 02 20–2024 03 16
„Draakon“ galerijos nuotr.
Intermezzo (italų k.) – trumpas kūrinys, skirtas atlikti tarp didesnės kompozicijos dalių.
Andresas Tali: „Vaizdai ir transformacijos, iš kurių buvo sukurtas šis darbų rinkinys, 2023 m. buvo užfiksuoti kaip fragmentai, o galutinę formą įgavo 2024 m. sausio pradžioje. Jaučiau poreikį grįžti prie mano kūrybinės kelionės ištakų, bet tai pasirodė neįgyvendinama – du kartus į tą pačią upę įbristi neįmanoma. Tačiau šio proceso metu atsirado kitas būties būdas.
Daugiau apie parodą.
Ivar Veermäe paroda
2024 03 18–2024 04 13
Kaip rasti galeriją „Draakon“:
„Kai“ meno centras
Peetri 12, Noblessner, Tallinn
Tuomo A. Laitinen ir Kristinos Óllek paroda „Cyanoceans“
2024 01 27–2024 08 04
„Kai“ meno centro nuotr.
Parodoje suomių menininkas Tuomas A. Laitinen ir estų menininkė Kristina Õllek. Pirmą kartą bendradarbiaudami Laitinen ir Õllek pateikia išsamią savo naujausių darbų apžvalgą, sukurdami viliojančią permatomą aplinką.
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą „Kai“:
Galerija „Tallinn Art Hall“
Vabaduse Väljak 6, Tallinn
Raulio Meelis ir Krzysztofo Piętkos paroda „Dainų dainelė“
2024 03 09–2023 05 19
Krzysztofas Piętka. Be pavadinimo, 2021. Drobė, aliejus 50 × 40 cm. Fotografavo B. Górka. Raulis Meelis. Saliamono giesmė LXXXVIII. © Raul Meel 2008–2017 www.raulmeel.com. Išleido Spaustuvė 2017 (book@printhouse.ee) Spausdinta Dipri ISBN 978-9949-9986-8-5
1941 m. gimęs ir nuo septintojo dešimtmečio pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų, Raulis Meelis savo, kaip menininko, tapatybę atrado septintojo dešimtmečio pabaigoje. Nuo tada jis aktyviai dalyvauja kuriant vaizdus ir tekstus, veikia ir kaip performansų, ir kaip instaliacijų menininkas. Jo darbo metodai ir įvaizdžio kūrimas buvo lyginami su muzikos kūrimu. Parodoje galerijoje „Tallinn art hall“ Meel demonstruoja dvi paveikslų serijas, įkvėptas konkrečių eilėraščių: „Saliamono giesmė“ ir „Они наши“ (Jie yra mūsų dar žinomas kaip malda). Pirmoje serijoje jis pateikia vaizdines Senojo Testamento Saliamono giesmės interpretacijas, o antrojoje atrenka Aleksandro Solženicyno Gulago salyne minimų priverstinio darbo stovyklų pavadinimus, paversdamas juos tyliais liudininkais, skatinančiais apmąstyti žmogaus būklės prieštaravimus. Abi serijos, apimančios atitinkamai 2008–2010 ir 1987–2018 m., buvo išleistos keliomis versijomis, įskaitant įrištus formatus.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Prisiminimai iš Altajaus krašto“
2024 01 26–2024 03 31
Prisiminimai iš Altajaus krašto – tai menininko protėvių, kurie dėl žemės trūkumo XIX amžiaus pabaigoje persikėlė į Sibirą, istorija. Svajonė apie geresnį gyvenimą nuvedė juos į ilgą ir varginančią kelionę – į Barnaulo apygardą, Altajaus kraštą Vidurinėje Azijoje. Po kelių sustojimų jie galiausiai apsigyveno vidury atviros stepės, apsuptos kalnų, kartu su kitomis šeimomis įkūrė kaimą Eesti (Estija).
Daugiau apie parodą.
Kaip rasti galeriją „Tallinn Art Hall“:
Šioje apžvalgoje pateikiame 2024 metų kovo mėnesio Talino meno muziejų ir parodų sąrašą, o visus su šiomis parodomis susijusius straipsnius bei naujausius mėnesinius muziejų ir parodų sąrašus rasite skiltyje Talino muziejai ir parodos.
Ką pamatyti Taline, kai visos meno parodos aplankytos? Čia rasite 10 įdomiausių Talino objektų, kuriuos parinkome Jums.
