Magdalena Carmen Frida Kahlo y Calderón (1907–1954) – be abejonės, viena labiausiai kontraversiškų kada nors gyvenusių dailininkių, kurios sudėtingas gyvenimas paženklintas ligų, kančios ir vidinės stiprybės.

Menininkė gimė Meksikoje 1907 metais, ir jau nuo pat vaikystės ją persekiojo įvairūs fiziniai bei dvasiniai išbandymai: vos būdama šešerių, Frida Kahlo susirgo poliomielitu, todėl dešinioji mergaitės koja ilgainiui tapo plonesnė už kairiąją. Aplinkiniai vaikai iš būsimos dailininkės nuolat šaipėsi, tačiau stiprios valios vaikas nepalūžo. Tiesą sakant, mergaitė buvo visiška nutrūktgalvė: važinėjo dviračiu, riedučiais, plaukiojo, lankė bokso ir imtynių treniruotes (tuo laikotarpiu mergaitei užsiimti panašiomis veiklomis buvo neįprasta).

Frida Kahlo.

1922 metais Frida įstojo į prestižinę privačią Meksikos parengiamąją mokyklą. Būsima dailininkė buvo viena iš 35 ten besimokančių merginų (iš viso mokykloje mokėsi beveik 2000 jaunuolių). Frida planavo susieti savo ateitį su medicina, tačiau likimą pakeitė tragiška avarija, į kurią papuolė, būdama aštuoniolikos: autobusas, kuriuo ji važiavo, rėžėsi į tramvajų.

Frida Kahlo patyrė begalę sužalojimų, daugelis manė, kad ji nebeišgyvens. Tačiau mergina, ištvėrusį daugybę operacijų ir gydymo procedūrų, ėmė stiprėti. Dar daugiau – būtent gulėdama lovoje ji ėmė tapyti, o visą tolimesnį gyvenimą persekioję katastrofos sukelti skausmai tapo viena pagrindinių būsimos dailininkės kūrybos temų.

Laikoma, kad autorės kūrybai būdingi realizmo, simbolizmo ir siurrealizmo bruožai, tačiau sąsajas su pastaruoju autorė yra paneigusi. Didelė dalis jos darbų įkvėpti Meksikos liaudies meno, vietinės kultūros – tikriausiai iš šių šaltinių kilo ir menininkės polinkis tyrinėti tapatybės, lyties, mirties, kūniškumo klausimus. Be jokios abejonės, fiziniai skausmai ir ilgi mėnesiai praleisi ligoninėje taip pat atsispindi jos kūryboje. Menininkė yra pasakiusi, kad save ji tapo ir todėl, kad itin dažnai tenka būti vienai – dėl to ji save pažįsta geriau, nei daugelį kitų subjektų.

Nemažai susidomėjimo menininke kilo ir dėl jos asmenininio gyvenimo. Praėjus daugmaž septyneriems metams nuo avarijos Frida Kahlo susituokė su 20 metų vyresniu menininku, kurį pažinojo dar iš paauglystės laikų, Diegu Rivera. Su pastaruoju menininkę siejo audringi santykiai, kuriuose netrūko barnių, skausmo ir neištikimybės. Diegas Rivera ne sykį išdavė savo žmoną, o Frida, tuo pačiu, nevengė avantiūrų ne tik su vyrais, bet ir su moterimis. Žinoma, ar įvairūs numanomi romanai yra tiesa, šiandien atsakyti jau nebeįmanoma.

Tik perkopusi trisdešimties metų slenkstį, Frida sulaukė pripažinimo ir pagyrų – netgi iš paties Pablo Picasso lūpų. Dailininkę labiausiai išgarsino jos autoportretai, kuriuose atsispindi vidinis kūrėjos kančios ir skausmų pasaulis. Jos darbai paskutinėje, 1953 metais vykusioje parodoje, sužavėjo publiką. Ką jau bekalbėti apie tai, kad menininkė, pablogėjus sveikatai, į parodą buvo atgabenta savo lovoje…

Nors, palyginus su nemaža dalimi menininkų, Frida buvo ganėtinai žymi Meksikoje bei Vakaruose dar savo gyvenimo metais (ji surengė parodą JAV, o Luvras įsigijo vieną jos darbų), neretai ji vis tiek likdavo savo vyro Diegos Riveros šešėlyje. Apie Fridą daugiausiai pradėta kalbėti jau po jos mirties, visuomenėje plintant feminizmo idėjoms, kylant susidomėjimu ne Vakarų šalių menininkams.

Pristatome 10 žymiausių autorės darbų.

10. „Mano seneliai, tėvai ir aš (giminės medis)“, 1936

„Giminės medį“ Frida nutapė daugmaž tuo metu, kai Hitleris ir nacistinis judėjimas Vokietijoje buvo pakilime. Priešingai nei naciai, kuriems skirtingų rasių santuokos kėlė pasibodėjimą, Frida Kahlo didžiavosi savo iš Meksikos kilusia motina ir Vokietijoje gimusiu tėvu, kurio gyslomis, tikėtina, tekėjo žydiškas kraujas. Savo mamos tėvus Frida pavaizdavo virš Meksikos kalnų, o senelius iš tėvo pusės nutapė virš vandenyno, taip užsimindama apie jų europietišką kilmę.

9. „Autoportretas su nukirptais plaukais“, 1940

Kaip jau minėta, Fridos Kahlo santykiai su mylimuoju, vėliau tapusiu autorės vyru, Diegu Rivera buvo be galo audringi – kartą pora net buvo išsiskyrusi, o vėliau susituokė iš naujo. Tiesa, už skyrybas menininkė savo vyrui atkeršijo – nusikirpo savo ilgus plaukus, kurie Diegui be galo patiko. Paveikslo viršuje matomos natos yra iš meksikietiškos dainos, kurios žodžiai skamba daugmaž taip: „Mylėjau tave dėl tavo plaukų. O kai jų netekai, mano meilė išblėso“.

7. „Autoportretas Meksikos ir Amerikos pasienyje“, 1932

Frida beveik trejus metus praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose po to, kai jos vyras buvo pakviestas ten uždarbiauti. Tačiau priešingai nei pastarajam dailininkui, kuris užsienyje buvo ypač gerbiamas ir liaupsinamas, Fridai gyvenimas naujoje šalyje greitai pabodo. Šiaurės Amerikoje ji jautėsi svetima ir troško grįžti atgal į Meksiką. Šį savo norą ji perteikė ir paveiksle, kuriame Jungtines Valstijas atstoja industrinė, technologinė aplinka, pavaizduota dešinėje darbo pusėje. Ji supriešinama kairiajai kūrinio pusei, kurioje – įvairūs augalai bei meksikiečių kultūros pėdsakai. Suprantama, Frida rankoje laiko būtent Meksikos vėliavėlę.

6. „Henrio Fordo ligoninė“, 1932

Viešėdama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Frida patyrė persileidimą. Ši autorę stipriai paveikusi patirtis atspindima paveiksle, kuriame palatoje gulinti dailininkė susieta su šešiais simboliais, tarp jų – berniuko, kurio menininkė taip laukė, vaisiumi ir sraige, žyminčia ilgai užsitęsusią ir skausmingą operaciją.

5. „Beviltiška“, 1945

1945 metais, po daugybės operacijų ir begalės įvairių susirgimų, dailininkė visai neteko apetito ir numetė pavojingai daug svorio. Jos gydytojas liepė jai visą laiką gulėti lovoje, o menininkė kas dvi valandas turėjo būti maitinama per prievartą. Iš paveikslo akivaizdu, kad trintas maistas, pavaizduotas kaip tįsi masė su gyvūnų galvomis ir skeletais, besilaikantis ant medinės struktūros, anksčiau skirtos tapyti menininkei gulint, jai kėlė pasišlykštėjimą.

4. „Keletas menkų žnybtelėjimų“, 1935

Šį paveikslą Frida nutapė po to, kai sužinojo, kad jos vyras Diegas buvo neištikimas su jos jaunesniąja seserimi Kristina. Priešingai nei įprasta, šįkart dailininkė savo sielvartą nusprendė perteikti ne per savo pačios, o kitos moters figūrą bei istoriją. Vietiniame laikraštyje ji perskaitė apie merginą, kurią, pagautas pavydo, mirtinai ir be jokio gailesčio peiliu subadė jos vyras. Nepaisant to, stojęs prieš teismą žudikas pareiškė, esą visi dūriai iš tiesų tebuvo keletas menkų žnybtelėjimų. Pastarasis siužetas Fridos kūrinyje dvelkia ne tik tragedija, bet ir sarkazmu ar net juodu humoru.

3. „Sužeistas elnias“, 1946

1946 metais Fridai buvo atlikta stuburo operacija, po kurios menininkė turėjo pasijusti geriau. Deja, nugaros skausmai niekur nedingo, o pati dailininkė paniro į depresiją. Savo nusivylimą ji išreiškė paveiksle „Sužeistas elnias“, kuriame pavaizduotas strėlių pervertas gyvūnas Fridos galva. Apatiniame kairiajame paveikslo kampe taip pat užrašytas žodis „Carma“, reiškiantis likimą. Dailininkė apgailestavo, kad negali jo pakeisti.

2. „Sutrupėjusi kolona“, 1939

Fiziniai skausmai ir kančia dažnai tapdavo Fridos Kahlo paveikslų motyvu, tačiau būtent šiame paveiksle autorės patirta agonija išreikšta stipriausiai. Jos veidas ir kūnas nusėtas vinimis, stuburas pavirtęs sutrupėjusia kolona, o skruostais rieda ašaros. Ir vis dėlto Frida čia atrodo išdidi, turinti viduje pakankamai gyvybę palaikančios dvasinės stiprybės bei išorinio grožio.

1. „Dvi Fridos“, 1939

Paveikslas „Dvi Fridos“ sukurtas netrukus po to, kai dailininkė išsiskyrė su savo vyru Diegu. Kairėje pusėje sėdinti Frida vilki tradiciniais drabužiais, o dešinioji Frida apsitaisiusi moderniai. Yra keletas pagrindinių šio darbo interpretacijų. Vieni teigia, kad dvi moterys atspindi skirtingą Fridos Kahlo kultūrinį paveldą, kiti mano, kad kairėje dailininkė pavaizdavo save tokią, kokią ją pamilo Diegas, o dešinėje tokią, kokia tapo metams bėgant ir buvo palikta vyro. Galop, treti įsitikinę, kad autorė norėjo pavaizduoti savo vienatvę ir pabrėžti, kad ji vienintelė gali save suprasti bei paguosti. Visgi niekas nesiginčija, kad pagrindinė paveikslo tema – skyrybų sukeltas skausmas, nuo kurio menininkės širdis kraujavo bene taip pat, kaip kairėje pusėje nutapytos Fridos. Tai – brangiausias Fridos Kahlo gyvenimo metu parduotas paveikslas, už kurį autorė gavo keletą tūkstančių pesų.