Kačerginė | Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. spalio 27 d. portale bernardinai.lt

Tarpukariu tiek Kačerginė, tiek Kulautuva buvo žinomos ne tik dėl pušynų ir švaraus smėlio paplūdimių. Upės tuo metu buvo naudojamos kaip viena patogiausių, pigiausių ir greičiausių susisiekimo trasų. Nemunu į abi vasarvietes kursavo garlaiviai „Kęstutis“, „Liūtas“, „Lietuva“, o kelionė trukdavo iki pusantros valandos. Kačerginė ir Kulautuva tuo metu buvo tapusios ne tik kauniečių, bet ir užsienio poilsiautojų vasarojimo uostu. Spaudoje būta pranešimų apie kurortuose apsilankančius Vakarų Europos, Amerikos, Argentinos ar kitų šalių poilsiautojus.

Kačerginę pamėgo to meto sostinės inteligentija: rašytojas Pranas Mašiotas, skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Miestelyje vasarojo rašytojai Jonas Biliūnas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kompozitoriai Juozas Naujalis ir Stasys Šimkus bei daugelis kitų. Kulautuvoje visą sezoną lankėsi ir ten kūrėsi daugiausia žydai. Vietinių pasakojimu, jie remdavo vietinius, dosniai mokėdavo dirbantiesiems, dovanodavo kokybiškų maisto produktų. 

XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje vietovėms suteikus kurortinį statusą, imta sparčiau gerinti miestelių laisvalaikio infrastruktūrą. Be prieplaukų, kelių infrastruktūros gerinimo darbų, vyko ir naujų vilų statybos. Šiuos procesus tvirtino ir finansavo Kauno apskrities savivaldybė, o administravo kurortų direktoriai: Kačerginėje juo pirmiausia tapo vaistininkas Antanas Grigalauskis, Kulautuvoje direktoriumi paskirtas pulkininkas Vytautas Augustauskas.

Kulautuvos bažnyčia. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Kačerginė | Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Kulautuva. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Supratimą apie tai, kokia čia turėtų būti vilų architektūra, visų pirma formavo didžiųjų Lietuvos kurortų pavyzdžiai, taip pat kitų šalių praktikos, kurių mokytis į užsienį buvo siunčiami vietiniai architektai. Kačerginėje ir Kulautuvoje intensyviausiai dirbo architektai Abromas Šusteris, Aleksandras Gordevičius, Edmintas Karanauskas, Adolfas Netyksa, Borisas Helcermanas.

Šiuo laikotarpiu užbaigti keli nauji gydomosios-reabilitacinės paskirties objektai. Kulautuvoje 1929 m. buvo pastatyta Ovsiejaus Portnovo sanatorija „Poilsis“. Taip pat veikė Rozos Gerberienės vonių pastatas, draugijos „Ješurun“ poilsio namai mokiniams ir seminaristams. Deja, iki šių dienų pastatai neišliko. Kačerginėje buvo įkurta inžinieriaus Viktoro Rėklaičio vila-ambulatorija, Kauno miesto Ligonių kasos vasaros vaikų kolonija, kurią galima pamatyti ir šiandien. 

Be gydymo ir reabilitacijos įstaigų, čia taip pat statyti laisvalaikio ir prekybos funkcijos pastatai: restoranai, kavinės, kioskai, kuriuose buvo prekiaujama vaisvandeniais, kefyru ir saldžiais gardumynais, taip pat įvairūs paviljonai. Juose buvo rengiami orkestro koncertai ir kiti pasilinksminimai.

Vienas žymiausių to meto restoranų-viešbučių nuo 1934 m. veikė Kulautuvoje. Jis priklausė verslininkui Romanui Polovinskui. 1935 m. „Lietuvos aide“ apie šį projektą buvo rašoma: „Lietuvos verslininkas R. Polovinskas jau pereitais metais pastatė restoranui-kavinei moderniškas patalpas ir prie jų pastatė trijų aukštų viešbutį, kuris savo modernišku ir skoningu įrengimu yra pirmas Pabaltijo valstybėse. Viešbutyje yra 18 kambarių, stilingi baldai, centralinis šildymas, elektros šviesa, šiltas ir šaltas vanduo, puikiai įrengta ventiliacija, lošimams ir kitokioms nedidelių ratelių pramogoms kambariai, vonios, dušai, vyrams ir moterims kirpyklos, skaitykla ir biblioteka, kelios didesnės ir mažesnės verandos, sodelyje teniso ir kitokių žaidimų aikštelės, fontanas ir kit. Viešbutis reprezentacinis, kurin galima kviesti išlepinčiausio skonio turistus ir svetimšalius.“

Kurortų įstatymas ir Kauno rekreacinio arealo pavyzdys tapo inspiracija pradėjusiam megztis kurortų tinklui visoje Lietuvoje.

Kulautuva. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras.

Kulautuva. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras.

Pasakoja architektūros istorikė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė.

Kūrybinė komanda: Viltė Migonytė-Petrulienė, Gediminas Šulcas, Dalia Vyskupaitytė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.