Utagawa Hiroshige (歌川廣重, 1797–1858). No. 33. Shirasuka (三十三白須賀): Vaizdas į Shiomi šlaitą (汐見坂風景), Vertikalusis Tōkaidō. 1855. Popierius, spalvotas medžio raižinys (nishiki-e). LNMM kolekcija. Vieša foto | Una Mikuda. Vėrinys Savianalizė. 2023 m. Apšvietimo kabelis, sidabrinis. Modelis: Asnāte Jakubāne; grimas: Viktorija Breikša. Nuotr. Mārtiņš Cīrulis
Pavasaris ne už kalnų. Belaukdami jo, susiplanuokite trumpą kelionę ir aplankykite daugiau muziejų. Ryga – puikus pasirinkimas trumpai kelionei. Leiskitės į šią kelionę ir aplankykite Rygos muziejus ir parodas. Peržiūrėkite, kiek daug įdomių renginių vyksta – Rygos muziejai ir meno parodos vasarį laukia Jūsų!
Latvijos nacionalinis dailės muziejus
Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Birutos Delle paroda „Tapyba kiekvieną dieną“ 2024 01 27–2024 04 21
Biruta Delle (1944) – labai vertinama ir mylima latvių menininkė, tapanti daugiau nei šešiasdešimt metų. Ji mokėsi individualiai pas pedagogą Anšą Stundą, buvo labai perspektyvi mokinė. „Neturėjau laisvo laiko – niekada. Bet aš to ir nenorėjau“, – rašo Delle savo autobiografijoje (2007). Po dvejų metų studijų Latvijos dailės akademijoje pas Konrād Ubānas, ji paliko universitetą. Jaunoji tapytoja palaikymą rado tarp bitnikų kavinėje „Kaza“. „Po valandos tai buvo mano antrasis universitetas“. Nuo 1967 metų Birutos Delle kūriniai pradėti eksponuoti įvairiose parodose, nuo šio laikotarpio juos įsigyja Latvijos dailininkų sąjunga bei Latvijos nacionalinis dailės muziejus. Daugiau apie parodą.
Robertas Kolcovas. Mergelė su vienaragiu. 2022. Akrilas ir indiškas rašalas ant drobės. Menininko sutikimu. Vieša nuotrauka
Robertas Koļcovas. Mergelė su vienaragiu. 2022. Akrilas ir indiškas rašalas ant drobės. Menininko sutikimu. Vieša nuotrauka
Parodoje „Botanikas ir vienaragis“ Robertas Koļcovas nagrinėja neatsiejamo gamtos ir žmogaus sambūvio temą – temą, kurią jis laiko itin svarbia.
Pagrindinė jo kūrybos tema – jausmai, kurie gali būti suprantami ir kaip žmogaus emocinių būsenų išraiška, ir kaip jausmingumas, ieškantis dvasinę būseną atitinkančios formos. Jausmingumas pasireiškia ne tik vaizdais, bet ir formomis, faktūromis, linijomis, bendra kūrinių kompozicija ir nuotaika. Todėl, gilinantis į meno kūrinio niuansus, žiūrovas kviečiamas toliau tyrinėti emocijų ir dvasios kryptimi. Daugiau apie parodą.
Paroda „Dabar nusprendžiau gyventi dėl meno“ (Jāzeps Grosvalds,1891–1920)“ 2023 11 11–2024 03 30
Jāzepas Grosvaldas Petrograde 1916 m. Nuotrauka iš LNMM Jāzepo Grosvaldo memorialinės kolekcijos. Vieša nuotrauka
Didelės apimties retrospektyva, skirta Latvijos modernizmo pradininkui Jāzepui Grosvaldui „Dabar nusprendžiau gyventi dėl meno“.
Jāzepas Grosvaldas (1891–1920) buvo labai įvairiapusė, išskirtinio talento asmenybė, apie kurią galima sakyti, kad iš esmės visi jo poelgiai laikomi meno faktu – ne tik patys meno kūriniai, bet ir laiškai, dienoraščiai, prabangūs savadarbiai žurnalai, net ir modernaus stiliaus aprangą. Daugiau apie parodą.
Paroda „Artūrs Virtmanis. Psychopomp: anapusinio pasaulio vadovas pradedančiajam“ 2023 11 25–2024 02 11
Artūrs Virtmanis. Psychopomp: pradedančiųjų vadovas po pasaulį. 2023 m.
Ekologinė krizė, karas, pandemija ir nelygybė tapo normalumo dalimi. Distopiniai pasaulio pabaigos scenarijai vis dažniau virsta mūsų realybe. Kiekviena sistema laikui bėgant linksta į chaosą: šilumos energija išsisklaido, biologiniai organizmai miršta, visuomenės žlunga. Ar yra kas nors, kas galėtų mus nuvesti į šią naują tikrovę – vadovas, kuris galėtų paruošti mus pokyčiams? Daugiau apie parodą.
Edo laikotarpiu (1603–1868 m.) Tōkaidō buvo svarbiausias kelias, jungiantis Kiotą ir Edą. Jis driekėsi palei rytinę Japonijos pakrantę, o jo vaizdųgrožis padarė įtaką daugeliui menininkų.
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus (LNMM) kolekcijoje saugomi šeši Utagawa Hiroshige (1797–1858) ukiyo-e spaudiniai iš skirtingų „53 Tōkaidō stočių“ ciklų. Būtent dėl šio ciklo Hiroshigi tapo žinomas kaip vienas geriausių ukiyo-e grafikos peizažų tapytojų kartu su savo jau gerai žinomu amžininku Katsushika Hokusai (Katsushika Hokusai, 1760–1849). Daugiau apie parodą.
Pietryčių Azijos meno kolekcija 2023 04 21–2024 04 14
Kolekcija skirta susipažinti su turtingu Pietryčių kultūros paveldu. Azija, pilna spalvų, raštų, medžiagų, technikų, simbolių ir tradicijų.
Pietryčių Azija yra viena iš pačių įvairiausių pasaulio kraštų, kuriame per šimtmečius vietinės tradicijos susiliejo su kaimyninėmis Indijos, Kinijos, Australijos ir Okeanijos kultūromis. Regiono kultūros paveldui įtakos turėjo ir istoriniai jūrų prekybos keliai, ir Europos kolonijinės galios. Daugiau apie parodą.
Paroda „Svajonių belaisviai. Vokiškas romantizmas iš Latvijos ir Estijos meno kolekcijų“ 2023 10 07–2024 02 11
Julius Johanas Döringas (1818–1898). Louise Dorothea Augusta Schmemann portretas. 1847 m. Drobė, aliejus. 43,5 cm. LNMA kolekcija
Vokiečių romantizmas, svarbi to meto Europos kultūros varomoji jėga, paveikė tolimesnę meno raidą, keitė estetinį supančio pasaulio suvokimą. Susidomėjimas šiuo meno judėjimu taip pat neišnyko ir šiandien, o įvairūs romantizmo stiliai periodiškai atskleidžiami parodose ir ekspozicijose Europos muziejuose. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti muziejų „Rygos birža“:
Taikomojo meno ir dizaino muziejus
Skārņu iela 10, Rīga
Paroda „Lietimui jautrus“ 2024 02 08–2024 04 21
Una Mikuda. Vėrinys Savianalizė. 2023 m. Apšvietimo kabelis, sidabrinis. Modelis: Asnāte Jakubāne; grimas: Viktorija Breikša. Nuotr. Mārtiņš Cīrulis
Įspūdinga Latvijos juvelyrikos meno asociacijos surengta paroda „Touch-sensitive“ pristato 23 autorių darbus, demonstruojančius platų skirtingų kartų menininkų individualios kūrybos stilistikos spektrą ir pabrėžiančius pramonės raidą bei nuoseklumą.
Parodos idėja paremta pasakojimais apie žmones, jų pasirinktus papuošalus ir už kūrinių slypinčius menininkus. Projekto pavadinimas taip pat nusako papuošalų prigimtį – būti sąlytyje su žmogaus kūnu. Ekspozicijoje pristatomi naujai sukurti originalūs menininkų darbai, pasakojimai apie kiekvieno dizainerio kūrybinę patirtį ir akimirka, kai papuošalas pagaliau sutinka savininką. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Taikomojo meno ir dizaino muziejų:
Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejus
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Paroda „Vidiniai dialogai. Aleksandros Belcovos korespondencija, dienoraščiai, mažiau žinomi meno kūriniai“ 2023 02 28–2024 03 02
Paskutinė Aleksandros Belcovos (1892–1981) darbų paroda Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje surengta 2019 m., siūlanti plačiausią iki šiol tapytojos kūrybos retrospektyvą. Daugelio lankytojų nuomone, viena įdomiausių ekspozicijos skilčių buvo citatos iš Aleksandros Belcovos dienoraščių ir susirašinėjimo. Tragiški 2022 m. politiniai įvykiai suteikia ypatingą skambesį ir aktualumą tiek tam, ką parašė menininkė, tiek ir faktams iš jos biografijos. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejų:
Šia paroda meno centras pradeda naują ekspozicinę koncepciją, kai mažoji parodų salė naudojama kaip savarankiška meno erdvė – baltas kubas, leidžiantis lankytojui giliau pažvelgti į vieno autoriaus meno pasaulį.
Parodoje eksponuojama 30 meno kūrinių iš Zuzan kolekcijos, sukurtų 1936–1990 m., bus galima pažvelgti į įvairius Rudolfo Piņnio kūrybos etapus. Daugiau apie parodą.
Paroda „Kur pasislėpti!“ 2024 02 09–2024 05 19
Parodoje bus eksponuojama daugiau nei 350 Latvijos menininkų meno kūrinių, sukurtų sovietinės okupacijos metais, iš Zuzāni kolekcijos, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, privačių kolekcijų, taip pat Latvijos valstybinio kino ir fotografijos dokumentų archyvo.
„Kur slėptis!“ – ne klausimas, o patvirtinantis šauksmas, suvokiantis sovietinę tikrovę, skamba dailininko Robertso Stārosto 1954 m. spontaniškopiešinio antraštėje. Autoriaus raštas savo gramatiškai netaisyta išraiška ryškiai pažymi egzistencinius pasirinkimus, kuriuos turėjo padaryti žmonės. Šis pavadinimas pabrėžia kuratorės Sandros Krastinio ketinimą sukurti parodą dviem atskaitos taškais – temomis, susijusiomis su valdžia ir menininkų paieška laisvos saviraiškos kalba. Meno kūriniai, sukurti sovietinės okupacijos metais, 1945–1990 m., yra autentiški valdžios institucijoms duotų kyšių liudijimai, taip pat pasipriešinimo ir nepaisymo dvasia, kurią menininkai sugebėjo įtraukti į savo kūrinius, kurdami išvalytą nuo sovietinės ideologijos erdvę. Kartu paroda išryškina šiuolaikinio meno muziejaus ekspozicijų trūkumą ir sovietinę okupaciją. Daugiau apie parodą.
Kartą per metus skelbiamas atviro kvietimo konkursas, skirtas naujos kartos menininkams, autorių kolektyvams ir kuratoriams, o jo nugalėtojai turi galimybę surengti parodą „Kim?“ parodų salėse. 2023 m. konkurse pirmą kartą laureatėmis paskelbtos trys atskiros parodos idėjos – Annemarijos Gulbės paroda „Nori tikėti, nori netikėti“, Karlinos Mežeckos „Trapumo archyvas“ (kuratorė Žanete Liekėte) ir Ievos Jakušos bei Gundega Strauberg paroda „Pigios kelionės“. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti šiuolaikinio meno centrą „Kim?“:
„Rygos Art Nouveau centro“ muziejus
Alberta iela 12, Rīga
Paroda „Iš geležies“ 2024 01 18–2024 03 17
Art nouveau laikotarpio visuomenės, pasaulėžiūros, menų ir amatų raida visada buvo glaudžiai susijusi su technologijų raida. Skalbimas ir drabužių priežiūra jau seniai buvo vienas sudėtingiausių ir daugiausia laiko reikalaujančių moterų namų ruošos darbų, tačiau, tobulėjant išradimams buitinės technikos srityje, gerokai sumažėjo našta ir į šį procesą investuojamas laikas, todėl moterys daugiau laiko skiria kitai svarbiai veiklai.
Parodoje eksponuojama Dmitrijaus Zaicevo lygintuvų kolekcija, taip pat įvairios technologinės naujovės, skirtos drabužių priežiūrai. Ypatingu susidomėjimo objektu taps art nouveau epochos krosnis lygintuvams šildyti. Kolekcija buvo kruopščiai kuruojama daugiau nei 15 metų, joje yra eksponatų iš JAV, Ispanijos, Austrijos, Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Geležies parodą muziejuje papildys elegantiški ir puošnūs atvirukai bei reklama iš Ilonos Jahimović kolekcijos. Daugiau apie parodą.
Nuolatinė ekspozicija
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu, kūryba ir kt. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Rygos Art Nouveau stiliaus muziejų:
Galerija „ISSP“
Berga Bazārs, Marijas iela 13 k.3, Rīga
Santos France paroda „Aš esu šioje nuotraukoje ir man tai nepatinka“ 2023 11 23–2024 03 07
Galerijos „ISSP“ nuotr.
Žaisdama nesibaigiančiu žmogaus troškimu kontroliuoti savo likimą, vidinės ramybės paieškomis ir desperatiškais bandymais pabėgti nuo egzistencinio siaubo, menininkė Santa France sukūrė vaizdinę istoriją, skelbiančią konfliktą tarp skirtingų mąstymo būdų – magiškojo ir katastrofiško, naudodama japonišką ikebaną (kaip vaizdinę ir konceptualią nuorodą) ir kintsugi technikas. Daugiau apie parodą.
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
„Gustavas Klimtas. Su meile iki mirties“
Portretai, peizažai ir nuogų moterų tapymas nuostabiu judančio vaizdo formatu. Žavūs, jausmingi, naujoviški – šie epitetai tiksliai atpasakoja Gustavo Klimto paveikslus. Pamatysite ne tik visus pagrindinius kūrinius, menininkui pelniusius pasaulinę šlovę, bet ir dėl digital art house technologijų pasinersite į jo drobę. Jo „auksinio laikotarpio“ kūriniai tiesiogine prasme šviečia iš vidaus ir savo galia prilygsta ikonoms. Auksinės šviesos užtvindytoje salėje rodoma multimedijos instaliacija, kuri panardina žiūrovą į jausmingą moteriškų vaizdų pasaulį, apsuptą žavingos muzikos.
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra daugybė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Hieronymus Bosch paveikslai ne tik vizualiai intriguoja, jie alsuoja alegorijomis ir įvairiais simboliais.
Daug simbolių laikui bėgant prarado savo prasmę, tačiau didelė dalis vis dar yra suprantami ir interpretuojami. Pavyzdžiui, vaisiai ir uogos menininko darbuose simbolizuoja nuodėmingą seksualumą, dideli paukščiai – nepasotinamą žmogaus geismą, stikliniai vamzdeliai ir kolbos – bergždžias alchemikų pastangas įminti gamtos paslaptis, įvairūs simboliai rodo žmogaus polinkį lošti, taip pat rajumą, godumą, pavydą.
Mikelandželas (Buonarroti), be jokios abejonės, buvo vienas talentingiausių Renesanso menininkų. Panašiai kaip Šekspyras literatūroje ir Freudas psichologijoje, Mikelandželas turėjo didžiulę įtaką menui. Visas pasaulis vis dar stebisi jo šedevrais, tokiais kaip Siksto koplyčia, Dovydo skulptūra ir Adomo sutvėrimas. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą „Digital Art House“:
Šioje apžvalgoje pateikiame 2024 metų vasario mėnesio Rygos meno muziejų ir parodų sąrašą, o visus su šiomis parodomis susijusius straipsnius bei naujausius mėnesinius muziejų ir parodų sąrašus rasite skiltyje Rygos muziejai ir parodos.
Ką pamatyti Rygoje, kai visos meno parodos aplankytos? Čia rasite 10 įdomiausių Rygos objektų, kuriuos parinkome Jums.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
Kartą per metus skelbiamas atviro kvietimo konkursas, skirtas naujos kartos menininkams, autorių kolektyvams ir kuratoriams, o jo nugalėtojai turi galimybę surengti parodą „Kim?“ parodų salėse. 2023 m. konkurse pirmą kartą laureatėmis paskelbtos trys atskiros parodos idėjos – Annemarijos Gulbės paroda „Nori tikėti, nori netikėti“, Karlinos Mežeckos „Trapumo archyvas“ (kuratorė Žanete Liekėte) ir Ievos Jakušos bei Gundega Strauberg paroda „Pigios kelionės“.
