Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Rolands Kaņeps (1925, Ryga – 2011, Niujorkas) yra ne tik puikus tapytojas, bet ir antikvarinių daiktų žinovas bei kolekcionierius. Dailės mokslus išėjo Latvijoje, Jūlijaus Matisono ir Jāņo Roberto Tillbergo dailės studijoje. Čia mokytojavo ir Kārlis Brencēns, kurio knyga „Kaip seni didieji meistrai kūrė savo paveikslus“ tapo vadovėliu vėlesnėje Rolando kūryboje. Antrasis pasaulinis karas radikaliai pakeitė Rolando Kanepo gyvenimą. 1944 metų rudenį jis atsidūrė Vokietijoje, po kelių mėnesių išvyko į Austriją. Kanepsas toliau tapė ir dalyvavo parodose Zalcburge, Grace, Lince. Norą tapyti dar labiau sustiprino teigiami meno profesionalų atsiliepimai.
1949 metais Kanepsas išvyko į JAV ir įsikūrė Niujorke. Rolandas Kanepsas, gyvendamas šiame meno ir kultūros epicentre, vis dėlto liko abejingas naujiems XX amžiaus antrosios pusės meniniams judėjimams, neįsitraukė į latvių emigrantų menininkų būrį.
Daugiau apie parodą.
Parodoje – dokumentinis pasakojimas apie laikmetį iki Latvijos nacionalinės nepriklausomybės atgavimo, kai visuomenė dar tik brendo naujiems pokyčiams. Jānis Deinats pristato užfiksuotas byrančios socialistinės santvarkos gyvenimo akimirkas.
Daugiau apie parodą.
Andris Eglītis yra vienas ryškiausių savo kartos latvių tapytojų, nuolat pasitelkiantis įvairius įrankius, leidžiančius kurti naujus tapybinio mąstymo būdus ir juos tyrinėti tiek individualiai, tiek kartu su kitais. Dirbdamas skirtingose bendruomenėse, erdvėse ir vietose, balansuodamas tarp miesto ir kaimo, menininkas siekia kūrybinės laisvės ir kūrinių masto, stiliaus bei medžiagų įvairovės. Iki šiol ambicingiausia Eglišo paroda buvo ne atskiras asmeninis kūrinys, o kolektyvinės dailės praktikos renginys, kurio kūrime dalyvavo ir daug kitų kūrybinių bendruomenių atstovų.
Daugiau apie parodą.
Tapytoją Sigitą Daugulę įkvepia miesto aplinka ir viskas, ką joje sukūrė žmogus. Ji tarsi stebi miestą, ypatingą dėmesį skirdama pamatytoms sienoms, jų faktūroms ir spalvoms, kur tarsi susijungia laikas ir žmogaus prisilietimas. Impulsu paveikslui gali tapti bet kas – lentos su besilupančių dažų sluoksniais, drėgmės dėmėmis ir grubia faktūra, užrašas ar piešinys ant ilgus metus nedažyto namo fasado ir kitos kasdienės smulkmenos, kurių daugelis nepastebi. Visa tai menininkė saugo atmintyje, o vėliau matytus vaizdus perkelia į meno kūrinį, tepdama dažus sluoksnis po sluoksnio, kurdama faktūrą, šlifuodama ir kitaip apdirbdama paveikslo paviršių.
Daugiau apie parodą.
1993 metų gruodį Lindos Baker giminaičiai ir artimiausi draugai iš Amerikos sulaukė keisto kvietimo į vestuves su neegzistuojančiu jaunikiu. Per jos 40-ąjį gimtadienį surengtoje ceremonijoje, kurioje dalyvavo 75 svečiai ir septynios pamergės, Linda ištekėjo už savęs, pabrėždama, kad šio poelgio nepaskatino nei gailestis, nei feminizmas: „Dariau viską dėl savęs ir nelaukiau kažko, kad tai įvyktų.”[1] Pasaulio vestuvių istorijoje Lindos Baker vestuvės minimos kaip vienas pirmųjų sologamijos atvejų šiuolaikinėje visuomenėje. 2003 m. šiuo pavyzdžiu pasekė Jennifer Hoes, o 2022 m. plačią diskusiją žiniasklaidoje sukėlė Indijos tinklaraštininkės Kshama Bindu pareiškimas apie tradicinę induistų vestuvių ceremoniją su savimi.
Daugiau apie parodą.
Doma laukums 6, Rīga
Parodos lankytojai kviečiami pažvelgti į plačią, originalią ir vizualiai patrauklią taikomosios dekoratyvinės dailės sritį, kurią britai vadina English transfer-printed pottery arba sutrumpintai English transferware.
Daugiau apie parodą.
Skārņu iela 10, Rīga
Kaip metų laikai keičia vienas kitą, taip ir pirmąją DMDM pop-up parodų ciklo „Dizaino procesai iš arti“ parodą „Pavasaris“ konceptualiai ir temiškai pakeis nauja paroda „Vasara“.
Iš viso parodoje eksponuojami šešių Latvijos prekių ženklų: „Stenders“, „Aretai“, „Baiba Glass“, „an&angel“, „PAA vonios“ ir „Nordi“ gaminiai, kurie kartu kuria Latvijos vasarai būdingą nuotaiką ir estetiką.
Daugiau apie parodą.
Genetinė atmintis yra žmonių visuomenės kultūros ir moralės dalis ir yra pagrindinė parodos „Genetinis atminties kodas. Azerbaidžaniečių kilimai“ tema. Laikui bėgant ji rado savo išraišką kilimų audimo tradicijose. Siūlai, mazgai, raštai – azerbaidžanietiškas kilimas yra ne tik gražus interjero daiktas, o ištisos tautos gyvenimas, nupintas tūkstančius metų. Azerbaidžanietiški kilimai visame pasaulyje žinomi dėl autentiškos ornamentikos, kompozicijos ir spalvinio sprendimo.
Daugiau apie parodą.
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Amerikiečių šokėja ir choreografė Angela Isadora Duncan (1877–1927) yra ryškiausia šiuolaikinio šokio pradininkė. Ją palaikė brolis, šokėjas ir menininkas Raymond Duncan (1874–1966), kuriam plastinis šokis tapo jo gyvenimo filosofijos dalimi. Abu buvo įkvėpti senovės Graikijos meno ir kultūros, kuri buvo išreikšta tiek šokio spektakliuose, tiek kostiumuose – chitonuose ir togose – kuriuos jie dėvėjo: Isadora – scenoje, o Raymond – ir kasdieniame gyvenime.
Daugiau apie parodą.
Pulka iela 8, Rīga
Paroda yra pirmasis tarptautinio pripažinimo sulaukusio šiuolaikinės mados dueto FYODOR GOLAN retrospektyvinis prisistatymas. Prekės ženklą 2009 metais Londone įkūrė dizaineriai Fyodor Podgorny (Latvija) ir Golan Frydman (Izraelis). Šios parodos istorija pasakojama iš asmeninės Fiodoro perspektyvos ir patirties.
Daugiau apie parodą.
Lāčplēša iela 101, Rīga
Paroda „Grota toli nuo jūros“ apjungia keleto skirtingų laikotarpių tekstinės grupės „Orbita“ kūrinių, o tiksliau – naujas, anksčiau įgyvendintų idėjų ir specialiai šiai parodai sukurtų objektų versijas. Šių darbų kūrybos impulsu buvo menininkų susidomėjimas teksto prigimtimi ir jo egzistavimo formomis.
Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami kūriniai iš Zuzano kolekcijos, užsienio galerijų ir Latvijos muziejų – nuo XVI amžiaus ikonų iki šiuolaikinio meno kūrinių. Tarp autorių – latvių senieji meistrai: Vilhelms Purvītis, Janis Rozentāls ir Johans Valters. Taip pat eksponuojama dalis svarbios Visvalž Ziediņš memorialinės kolekcijos darbai, Latvijos šiuolaikinio meno atstovų Andris Grinbergs, Laimonis Stīpnieks, Rudīte Dreimane ir pasaulyje gerai žinomų šiuolaikinių menininkų Alicja Kvade, Tomas Hiršhorn ir David Altmejds kūriniai.
Daugiau apie parodą.
Sporta iela 2 k-1, Rīga
Konceptualiai „EDENE“ atsiskleidžia kaip paroda/vieta/performansas. Pats bandymas patekti į šią negyvenamą aplinką, persmelktas istorijos klodų, tampa menininkų agentų konkrečios socialinės erdvės nuotaikų ir virpesių tyrinėjimo metafora. Statant „EDENI“ viena ryškiausių problemų yra susijusi su baime būti iš jo išvarytam. Tačiau kartu su abejonėmis atsiranda ir nauja galimybė mesti iššūkį įprastam vizualumui, kaip įspūdžio kūrimo normai.
Daugiau apie parodą.
Rudolfo Štamerso paroda „Kažkur kažkas nukrito“ sujungia asmeniškai išgyventas emocijas: troškimus, ilgesį ir kt., kurios yra tarsi pamatas įsivaizduojamiems psichologiniams scenarijams ir absurdiškoms situacijoms. Parodoje eksponuojami darbai atskleidžia menininko mąstymo trajektorijas ir psichines būsenas, susijusias su skirtingų išorinių dirgiklių destabilizuojančiu poveikiu ir būtinybe sutramdyti jų kuriamą chaosą.
Daugiau apie parodą.
Urara Tsuchiya personalinė paroda „Sachara“
2024 07 25–2024 09 08
Urara Tsuchiya yra japonų kilmės, Glazge gyvenanti multimedijos menininkė. Jos darbai – plataus spektro: nuo keramikos, performansų iki vaizdo įrašų, tačiau Tsuchiya geriausiai atpažįstama iš sukurtų ir meistriškai ištapytų keramikos darbų. Menininkė įkvėpimo randa visur – pirtyje, apniukusiuose viešbučio kambariuose, bendravime pažinčių programėlėse ir geba sukurti įtraukią aplinką, galinčią žiūrovus nustebinti, pralinksminti ir šokiruoti.
Daugiau apie parodą.
Alberta iela 12, Rīga
Pasibaigus pavasariui ir didingam vasaros žydėjimui, „Rygos Art Nouveau centro“ muziejus kviečia apžiūrėti parodą „Gegužėlės“. Čia eksponuojami interjero daiktai, indai, atvirukai iš dešimties Latvijos muziejų ir kelių privačių kolekcijų.
Daugiau apie parodą.
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu, kūryba ir kt.
Daugiau apie parodą.
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
Portretai, peizažai ir nuogų moterų tapymas nuostabiu judančio vaizdo formatu. Žavūs, jausmingi, naujoviški – šie epitetai tiksliai atpasakoja Gustavo Klimto paveikslus. Pamatysite ne tik visus pagrindinius kūrinius, menininkui pelniusius pasaulinę šlovę, bet ir dėl digital art house technologijų pasinersite į jo drobę. Jo „auksinio laikotarpio“ kūriniai tiesiogine prasme šviečia iš vidaus ir savo galia prilygsta ikonoms. Auksinės šviesos užtvindytoje salėje rodoma multimedijos instaliacija, kuri panardina žiūrovą į jausmingą moteriškų vaizdų pasaulį, apsuptą žavingos muzikos.
Daugiau apie parodą.Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
Parodos trukmė: 37 min.
Daugiau apie parodą.Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra daugybė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Parodos trukmė: 57 min.
Hieronymus Bosch paveikslai ne tik vizualiai intriguoja, jie alsuoja alegorijomis ir įvairiais simboliais.
Daug simbolių laikui bėgant prarado savo prasmę, tačiau didelė dalis vis dar yra suprantami ir interpretuojami. Pavyzdžiui, vaisiai ir uogos menininko darbuose simbolizuoja nuodėmingą seksualumą, dideli paukščiai – nepasotinamą žmogaus geismą, stikliniai vamzdeliai ir kolbos – bergždžias alchemikų pastangas įminti gamtos paslaptis, įvairūs simboliai rodo žmogaus polinkį lošti, taip pat rajumą, godumą, pavydą.