Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Parodoje – dokumentinis pasakojimas apie laikmetį iki Latvijos nacionalinės nepriklausomybės atgavimo, kai visuomenė dar tik brendo naujiems pokyčiams. Jānis Deinats pristato užfiksuotas byrančios socialistinės santvarkos gyvenimo akimirkas.
Daugiau apie parodą.
Andris Eglītis yra vienas ryškiausių savo kartos latvių tapytojų, nuolat pasitelkiantis įvairius įrankius, leidžiančius kurti naujus tapybinio mąstymo būdus ir juos tyrinėti tiek individualiai, tiek kartu su kitais. Dirbdamas skirtingose bendruomenėse, erdvėse ir vietose, balansuodamas tarp miesto ir kaimo, menininkas siekia kūrybinės laisvės ir kūrinių masto, stiliaus bei medžiagų įvairovės. Iki šiol ambicingiausia Eglišo paroda buvo ne atskiras asmeninis kūrinys, o kolektyvinės dailės praktikos renginys, kurio kūrime dalyvavo ir daug kitų kūrybinių bendruomenių atstovų.
Daugiau apie parodą.
Paroda sukuria erdvę diskusijoms apie Latvijos gyventojų tremties sukeltos traumos įtaką šiuolaikinei visuomenei. Pavadinimas „Sužeista atmintis“ kilęs iš dviejų sąvokų derinio: „socialinė atmintis“ – kaip istorinių įvykių, socialinių-politinių procesų ir jų aiškinimo supratimas, o „sužeista“ – nuoroda į fizinę traumą, lemiančią pokyčius žmogaus gyvenime.
Daugiau apie parodą.
Švenčiant legendinio latvių fotografo Gunārs Binde 90-metį, Latvijos nacionalinio meno muziejuje galima pamatyti personalinę menininko parodą „BINDE 100–10“.
Per savo 67 metų fotografo karjerą Gunārs Binde (1933) sulaukė pripažinimo tiek savo šalyje, tiek tarptautinėje erdvėje, pelnė dešimtis apdovanojimų už savo darbus užsienio fotografijos parodose. Paroda „BINDE 100–10“ atspindi menininko kelią ir kuria metaforinį svarbiausių įvykių, temų ir sutiktų žmonių dienoraštį, o vaizdinį pasakojimą retkarčiais paįvairina asmeniniais Bindės apmąstymais tiek tekstiniu, tiek garsiniu formatu.
Daugiau apie parodą.
Niklāvs Strunke (1894–1966) yra vienas originaliausių pirmosios Latvijos tarpukario modernistų kartos menininkų – tapytojas, grafikas, scenografas ir knygų iliustratorius, kūręs dekoratyvinėje ir taikomojoje dailės srityje. Su paveikslu „Žmogus įeina į kambarį“ (1927), kuris yra vienas žinomiausių klasikinio modernizmo pavyzdžių, Strunkė buvo įtrauktas į Latvijos garsiausių kūrėjų sąrašą. Menininkas įėjo į latvių knygų grafikos iliustracijos istoriją kaip daugelio kokybiškų ir stilistiškai skirtingų leidimų iliustracijų ir viršelių autorius.
Daugiau apie parodą.
Doma laukums 6, Rīga
Ispanijos mene klausimai apie ispanišką tapatybę ir tautinio įvaizdžio kūrimą pradėjo kilti XIX a. Šaliai modernėjant susidūrė du priešingi požiūriai: klestinčios „baltosios“ Ispanijos ir atšiaurios „juodosios“ Ispanijos, įsišaknijusių giliausiuose kultūros paveldo sluoksniuose. Tarp šių dviejų polių 19-20 a. sandūroje klestėjo katalonų modernistinė tapyba, jungianti spalvomis prisotintą „baltosios“ Ispanijos tapybiškumą ir „juodosios“ Ispanijos intelektualumą.
Daugiau apie parodą.
Skārņu iela 10, Rīga
Parodoje „Dievo bučinys“ pristatomi Latvijos nacionalinio dailės muziejaus (LNMM) kolekcijos lobynai – tapytojo Boriso Bērziņšo ir tekstilininko Georgo Barkāno darbų rinktinė.
Daugiau apie parodą.
Keičiantis metų laikams, antroji Dekoratyvinio meno ir dizaino muziejaus (MDAD) pop-up parodų ciklo „Projektavimo procesai iš arti“ paroda, pavadinta „Vasara“, konceptualiai ir temiškai pakeičiama kita – „Rudeniu“, kurioje latvių dizaineriai spalvingą derliaus laikotarpį reprezentuoja pasitelkdami medžiagų kontrastus.
Daugiau apie parodą.
Jānio Krievs paroda „Praėjusi ateitis“ suteikia žiūrovams unikalią galimybę per vieno dizainerio kūrybos prizmę patirti septintojo ir devintojo dešimtmečių atmosferą.
Daugiau apie parodą.
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Amerikiečių šokėja ir choreografė Angela Isadora Duncan (1877–1927) yra ryškiausia šiuolaikinio šokio pradininkė. Ją palaikė brolis, šokėjas ir menininkas Raymond Duncan (1874–1966), kuriam plastinis šokis tapo jo gyvenimo filosofijos dalimi. Abu buvo įkvėpti senovės Graikijos meno ir kultūros, kuri buvo išreikšta tiek šokio spektakliuose, tiek kostiumuose – chitonuose ir togose – kuriuos jie dėvėjo: Isadora – scenoje, o Raymond – ir kasdieniame gyvenime.
Daugiau apie parodą.
Lāčplēša iela 101, Rīga
Amerikiečių menininkės Donna Huanca personalinė paroda „Utopinės ląstelės“ – tai įvairių jutimų projektas, apimantis tapybą, skulptūrą, vaizdo įrašus, garsą ir kvapus. „Utopinės ląstelės“ pristato išsamiausią personalinę menininkės parodą Baltijos šalyse.
Daugiau apie parodą.
Sporta iela 2 k-1, Rīga
Ingos Melderės ir Luīzes Nežberte erdvinė instaliacija pristato tiek naujai sukurtus, tiek Latvijoje dar niekada neeksponuotus abiejų menininkų sukurtus kūrinius. Parodų erdvėje yra keletas darbų serijų: skulptūros, instaliacijos, piešiniai ir tapybos darbai, tyrinėjantys ir atspindintys regionines, socialines ir kultūrines-istorines detales. Šios darbų serijos užmezga dialogą tarp dviejų skirtingų kartų menininkių praktikų, atspindinčių atgimimą vizualiajame mene naratyvą, etiškai pagrįstą požiūrį į materiją ir pagarbą praeities paveldui.
Daugiau apie parodą.
Alberta iela 12, Rīga
Rudenį, prasidėjus pamokoms mokyklose ir universitetuose, „Rygos Art Nouveau centro“ muziejus kviečia apžiūrėti parodą „Rašalai ir plunksnos“, kurioje eksponuojamos rašymo priemonės ir įvairūs su rašymu susiję daiktai iš muziejaus archyvų ir privačių kolekcijų.
Daugiau apie parodą.
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu, kūryba ir kt.
Daugiau apie parodą.
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
Portretai, peizažai ir nuogų moterų tapymas nuostabiu judančio vaizdo formatu. Žavūs, jausmingi, naujoviški – šie epitetai tiksliai atpasakoja Gustavo Klimto paveikslus. Pamatysite ne tik visus pagrindinius kūrinius, menininkui pelniusius pasaulinę šlovę, bet ir dėl digital art house technologijų pasinersite į jo drobę. Jo „auksinio laikotarpio“ kūriniai tiesiogine prasme šviečia iš vidaus ir savo galia prilygsta ikonoms. Auksinės šviesos užtvindytoje salėje rodoma multimedijos instaliacija, kuri panardina žiūrovą į jausmingą moteriškų vaizdų pasaulį, apsuptą žavingos muzikos.
Daugiau apie parodą.Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
Parodos trukmė: 37 min.
Daugiau apie parodą.Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra daugybė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Parodos trukmė: 57 min.
Hieronymus Bosch paveikslai ne tik vizualiai intriguoja, jie alsuoja alegorijomis ir įvairiais simboliais.
Daug simbolių laikui bėgant prarado savo prasmę, tačiau didelė dalis vis dar yra suprantami ir interpretuojami. Pavyzdžiui, vaisiai ir uogos menininko darbuose simbolizuoja nuodėmingą seksualumą, dideli paukščiai – nepasotinamą žmogaus geismą, stikliniai vamzdeliai ir kolbos – bergždžias alchemikų pastangas įminti gamtos paslaptis, įvairūs simboliai rodo žmogaus polinkį lošti, taip pat rajumą, godumą, pavydą.