Tapti vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų: tokiam įvertinimui ne kartą buvo nominuoti Potalos rūmai (UNESCO pasaulio paveldo sąrašo nr.: 707), tartum dar vienas kalnas iškilę virš debesyse paskendusios Tibeto sostinės Lasos. Nors į oficialų sąrašą jie taip ir nepateko, tai vis dar yra savotiškas stebuklas, primenantis apie Tibeto didybę net ir jam sunkiausiu laikotarpiu.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2019 m. vasario 24 d. portale vilniausgalerija.lt
Aukščiausias pastatas viename „aukščiausių“ miestų
3700 metrų virš jūros lygio – tokiame aukštyje įsikūręs apie 300000 gyventojų turintis miestas, istorinė Tibeto šalies ir dabartinė autonominio Tibeto regiono sostinė. Tiems, kurie pripažįsta Tibeto nepriklausomybę, tai ir aukščiausiai esanti sostinė pasaulyje (oficialiai šiuo metu aukščiausia sostinė yra La Pasas Bolivijoje). Tačiau tibetiečiams, regis, aukščio nepakako ir Potalos rūmus jie pastatė net keliolikos aukštų: tartum savotišką XVII amžiaus dangoraižį, kuris jau iš tolo matosi prie Lasos artėjantiems keliautojams. Kiekviename Potalos rūmų aukšte – skirtingos paskirties erdvės.
Manoma, kad pirmieji Potalos rūmai šioje vietoje buvo statyti dar karaliaus (imperatoriaus) Songtseno Gampo. Šis valdovas, vedęs budizmą išpažinusias Nepalo bei Kinijos princeses, VII amžiuje baigė vienyti Tibetą, šalyje įdiegė budizmą ir į Lasą perkėlė sostinę. Rūmai buvo tartum įremti į kalno papėdę: tai pridėjo didingumo ir suteikė patogią užuovėją. Tačiau be pastato masyvumo bei aukščio į akis labiausiai krenta ir dvi kontrastingos jo spalvos: balta bei raudona. Jos atsirado neatsitiktinai: skirtingais amžiais rūmus statė skirtingi Dalai Lamos, o rūmų paskirtys taip pat šiek tiek skiriasi.
Pradėkime nuo Baltųjų rūmų, kurie buvo pastatyti pirmieji ir sudaryti net iš devynių aukštų. Manoma, kad balta jų sienų spalva simbolizuoja ramybę ir taiką. Simboliška intencija buvo linkusi išsipildyti: nuo pat pastatymo XVII amžiuje iki 1959 metų, kai Tibeto vyriausybė pasitraukė iš šalies, Potalos rūmai buvo oficiali Tibeto dvasinio bei pasaulietinio valdovo Dalai Lamos rezidencija. Šie rūmai milžiniški, todėl čia tilpo ir šventyklos, biblioteka ar net spaustuvė. Pačio Dalai Lamos rezidencija buvo viršutiniuose aukštuose – su galimybe išeiti į terasą ant stogo, kur dažnai vykdavo malda. Iš ten Dalai Lama galėdavo lengvai pasiekti ir kitus ritualinius kambarius, pavyzdžiui, Rytų saulėlydžio kambarį bei Vakarų saulėlydžio kambarį, kuriuose tiesioginė šviesa krisdavo visą parą.
Raudonieji rūmai prie Baltųjų rūmų prišlieti šiek tiek vėliau (pagrindiniai darbai – XVIII amžiuje). Raudona jų sienų spalva simbolizuoja galybę ir jėgą, atlieka ir praktinę funkciją – šilumos sulaikymą. Dažniausiai šie rūmai buvo naudojami religinėms apeigoms, meditacijai, maldai ir turėjo milžinišką įtaką visos bendruomenės tikėjimui. Pavyzdžiui, mirus Penktajam Dalai Lamai, žinia paskelbta tik po 12-kos metų, jau baigus statybą, nes bijota suirutės tarp tikinčiųjų. Rūmuose yra net 13 aukštų, daugiau kaip 1000 kambarių, apie 10 000 šventyklų, 200 000 statulų ir laidojimo stupos (čortenai), kur ilsisi 8 Dalai Lamos.
Dėmesio vertos ir viso rūmų komplekso statybinės medžiagos: akmens sienos kildamos į viršų darosi vis plonesnės, o durys, langai, balkonai, kolonos – mediniai. Siekiant apsaugos nuo žemės drebėjimų, sienų ertmės užlydytos variu. Manoma, kad tokias ypatingas konstrukcijas lėmė patirtis, statant karines tvirtoves.
Tačiau Potalos rūmai – dar ne visa Lasos didybė. Jeigu rūmų baltoji dalis buvo labiau naudojama kaip žiemos rezidencija, ne ką mažiau prabangi buvo ir vasaros rezidencija, įsikūrusi Norbulingka rūmuose. Būtent iš šių rūmų per 1959-ųjų Kinijos intervenciją paskutinysis Dalai Lama slapta pabėgo į Indiją.
Įspūdingiausias Norbulingka komplekso sprendimas – architektūros sintezė su gamta, nes rūmus supa didžiausias Tibeto sodas, kurio plotas – net 360000 m². Pasakojama, kad rūmai tokioje vietoje pastatyti vieno iš Dalai Lamų noru: jam ypatingai patiko apylinkių grožis. Šiandien šis sodas vadinamas „brangenybių sodu“ ir yra viena gyviausių Tibeto vietų: čia vyksta įvairūs festivaliai, žymiausias iš jų – Sho Dun festivalis. Šiandieniame festivalio formate: muzika, teatras ir unikalūs ritualai pritraukiantys šimtus žmonių.
Jokhang šventykla – viena iš svarbiausių Tibeto šventyklų
Ir tai – dar ne visi nedidelės Lasos stebuklai. Dar vienas ypač svarbus ir kartu su Potalos bei Norbulingka rūmais į UNESCO paveldą įtrauktas Lasos statinys – Jokhang šventykla. Ši šventykla pastatyta kiek vėliau – XII amžiuje ir laikoma viena svarbiausių ir švenčiausių Tibete. Jai skirta ir ypatinga vieta – beveik pati miesto širdis, nuo kurios tarsi spinduliai šakojasi kitos senamiesčio gatvės. Sakoma, kad šventykla suprojektuota laikantis visų Feng Shui principų, o pastato architektūra apima skirtingus indų, kinų bei nepaliečių architektūros stilius ir tradicijas. Šventykla iki šiandien traukte traukia maldininkus. Vienas svarbiausių ritualų – 20-ties minučių kelionė maldoje aplink šventyklą.
Daugiau įrašų apie UNESCO pasaulio paveldo sąrašui priklausančius objektus rasite čia. Žemiau – fotoreportažas iš Tibeto.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
