Fiziko diena. | FiDi archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto organizuojama Fiziko diena (FiDi) – vienas ryškiausių pavasarinio Vilniaus akcentų. Nuo 1969 metų kovo 29 dienos rengiama šventė sutraukia daugybę žmonių. Nuo 1978-ųjų svarbiausias jos akcentas – Dinas Zauras, kurį sukonstravo ir iki šiol prižiūri fizikas Vilius Armonas. Apie šią unikalią šventę ir jos simbolį rašo būsimoji fizikė Justina Jovaišaitė [straipsnis „Vilniaus fizikų dinozauras“ meno ir kultūros žurnale „Krantai“ publikuotas 2013 m.].

„Sostinės gatvėmis tą dieną, stebindama gausius praeivius, vingiavo margaspalvė motorizuota vilkstinė, kurios priešaky ropojo neregėta priešistorinė būtybė. Visur mirgėjo paslaptingos raidės – FiDi („Vakarinės naujienos“, 1978, balandžio 19).

Tai buvo 10-oji FiDi – Dinozauro gimimo metai. FiDi, arba Fiziko diena, yra tradicinė, ryški ir triukšminga Vilniaus universiteto studentų šventė, vykstanti nuo 1969-ųjų. Kasmet FiDi organizatoriai stengiasi įgyvendinti ir įgyvendina kartais net ir sunkiai suvokiamas idėjas, kurias puoselėti pradeda daugiau nei pusę metų prieš renginį, o pabaigia paskutinę naktį. „FiDi yra to, kas neįmanoma, akivaizdumas“, – sako Vilius Armonas, FiDi veteranas.

Sostinės gatvėmis tą dieną, stebindama gausius praeivius, vingiavo margaspalvė motorizuota vilkstinė, kurios priešaky ropojo neregėta priešistorinė būtybė. Visur mirgėjo paslaptingos raidės – FiDi.„Vakarinės naujienos“

Vilius Armonas „fidistų“ vadinamas FiDi simbolio dinozauro Tėvu ir Motina. Ir ne veltui. Būtent jis 1978 metais sukūrė ir pats sukonstravo pirmąjį dinozaurą, vadinamą Dinu Zauru. Ir padeda „prižiūrėti“ jį iki šiol. Jau 35 metus Vilius negaili nei pastangų, nei laiko, kad per kiekvieną šventinę eiseną į gatves išriedėtų įžymusis renginio akcentas.

Studentų kalbintas Dino Zauro Tėvas keturias valandas pasakojo Dino istoriją, apie jo gamybos „virtuvę“, dalijosi smagiais prisiminimais ir idėjomis. Jis tiesiog spinduliavo užsidegimu ir noru iki šiol būti FiDi dalimi. Nes FiDi, anot Armono, jam kaip šeimos – fizikų šeimos – šventė.

Nuo ko viskas prasidėjo? Tiesą sakant, kaip gimė idėja padaryti dinozaurą, nėra aišku iki šiol. Tačiau, pasak Viliaus Armono, kaskart eisena darėsi vis sudėtingesnė. Nors iki 10-osios FiDi atstumas nuo tuomet Partizanų (dabar – Naugarduko) gatvėje buvusio Fizikos fakulteto iki Filologijos fakulteto buvo nedidelis, studentai sugalvodavo įvairių ir originalių būdų, kaip iki ten nužygiuoti. Vienais metais juos lydėjo senų automobilių klubams priklausančios mašinos, kitais – išnuomotame sunkvežimyje buvo rodomas spektaklis… Fizikos fakultetui persikėlus į Saulėtekio alėją, pasitaikė puiki proga parodyti žmonėms, kad fizikams neužtenka „pasikapstyti“ savo kiemelyje. Jie norėjo (aišku, ir tebenori), kad juos pamatytų kuo daugiau žiūrovų. O ir taip aišku, kas labiausiai atkreipia visų mūsų dėmesį – tai, kas didelis ir juda.

Gaila, tačiau vieną kartą išvažiavęs pirmasis Dinas taip ir baigė kelionę. Studentai po šventės, pirmadienį, atvykę į universitetą, rado tik jo likučius. Į gabalus žaliąjį padarą supjaustė šiukšlių vežėjai, nes jis trukdė privažiuoti prie konteinerių.

Tuo metu V. Armonas buvo trečio kurso studentas. Prieš pat tų metų FiDi pas jį atėjo vienas šventės organizatorių, turėdamas dinozauro eskizus ir vieną klausimą – ar įmanoma tokį padaryti. Armonas neatsisakė ir, pasitelkęs tris studentus, pirmojo Dino gamybai sugaišo vos savaitę. Aišku, pirmasis variantas gerokai skyrėsi nuo dabartinio. Dinozauro pagrindas buvo GAZ 69 mašina, karkasas – iš sulenktų, pusapskritimio formos lankų, viskas apdengta medžiaga. Tačiau dinozauras sugebėjo ir galvą kilnoti, ir dar vandeniu spjaudytis. Nors 10-osios FiDi kūrinys, atrodytų, nebuvo techniškai sudėtingas ir jo įgyvendinimas neatėmė daug laiko, tų metų renginio svečias iš Jerevano M. Oganesianas, pamatęs šventę ir dinozaurą, apstulbo: „Jaučiu, kad pritrūks žodžių, kai reikės grįžus viską papasakoti draugams. Ne veltui sakoma, kad fiziku reikia gimti. O puikusis dinozauras – technikos šedevras. Tokį ne bet kokiam muziejui patikėtum…“

Fiziko diena, 1980 m. | Romualdo Buivydo nuotr.

Gaila, tačiau vieną kartą išvažiavęs pirmasis Dinas taip ir baigė kelionę. Studentai po šventės, pirmadienį, atvykę į universitetą, rado tik jo likučius. Į gabalus žaliąjį padarą supjaustė šiukšlių vežėjai, nes jis trukdė privažiuoti prie konteinerių.

Kad ir kaip liūdna buvo dėl šio įvykio, idėja liko gyva. Dinas tapo FiDi simboliu. Antrojo dinozauro gimimą paspartino pati Vilniaus universiteto vadovybė. Davė medžiagų, gamybines patalpas, atsiuntė žmonių į pagalbą. 1980-aisiais buvo minimas metus dėl kraustymosi pavėluotas Universiteto jubiliejus. Miesto Centro komiteto nariai atėjo pas Fizikos fakulteto dekaną pageidaudami, kad  jubiliejinėje  eisenoje važiuotų Dinas. Ir šį kartą darbų ėmėsi V. Armonas. Korpusą padaręs pagal pirmojo „roplio“ principą, jis nutarė, kad turi judėti ir uodega. Sugalvojo, suskaičiavo, nubraižė, ir paaiškėjo, kad dinozaurui prireiks 10 000 žvynų. Žvynai buvo karpomi iš kartono, o karpymui paskirta atskira grupė žmonių. Taip atsirado antrasis Dino Zauro variantas. Ir nuo to laiko jis dar ilgai gyvavo.

Kartais nenumatytos kliūtys sutrukdydavo žaliajam padarui išvažiuoti pas filologes, tačiau jis tapo žinomas, ir žmonės plūste plūsdavo pažiūrėti studentų šedevro. „Tais laikais nebuvo tokių dalykų kaip teatralizuota eisena per miestą, todėl sulaukdavome daug dėmesio. Tačiau nuolat kildavo problemų dėl leidimų. Bet, kaip sakoma, protingi žmonės žino, kad taip negalima, ir nedaro, o neprotingi bando daryt, ir kartais jiems pavyksta“, – šmaikštauja Vilius.

Dabartiniam fizikų pasididžiavimui padaryti buvo nupirktas ir perdirbtas sunkvežimis GAZ 53. Kad judėtų padaro kojos, galva, uodega ir kaklas, buvo pritaikyta pneumatinė (suslėgto oro) sistema.

Mat istorijų būta visokiausių – tai studentams teko beveik dvi tonas į Tauro kalną užstumti, tai Dinas Zauras pro vartus netilpo ir reikėjo virvėmis jį surišti bei suspausti, kad pravažiuotų…

Keičiantis kartoms, keičiasi ir požiūris. Buvo metų, kai fizikai nusprendė palikti V. Armoną ramybėje ir daryti viską patys. Tačiau pastaraisiais metais, kilus pernelyg sudėtingoms ir daug patirties reikalaujančioms mintims, „fidistai“ vėl į pagalbą pasikviečia Vilių, kuris prieš FiDi išeina atostogų, kad tik spėtų kuo daugiau prie Dino Zauro padirbėti. Į klausimą, kas vis dėlto lemia tokį ilgametį bendravimą ir bendradarbiavimą su FiDi, tokį nuoširdų norą padėti, veteranas atsako: studentai. „Jau yra daug techniką išmanančių studentų. Kad ir kaip būtų – tai  studentų šventė, bet kad pastaruoju metu mane kviečiasi padėti, labai džiaugiuosi.“

Ruošiantis Fiziko dienai. Pirmasis iš kairės – Vilius Armonas. | FiDi archyvo nuotr.

O padėti tikrai yra ką. Dinozauras pasidarė labai sudėtingas. Jam paruošti mėnesio jau nebeužtenka. Dabartiniam fizikų pasididžiavimui padaryti buvo nupirktas ir perdirbtas sunkvežimis GAZ 53. Kad judėtų padaro kojos, galva, uodega ir kaklas, buvo pritaikyta pneumatinė (suslėgto oro) sistema. Kaklas buvo vienas didesnių iššūkių fizikams: jie norėjo, kad ši „kūno“ dalis judėtų kaip tikra. Diną puoselėjantys žmonės su Armonu priešaky sugalvojo sudėtingą metalinę konstrukciją, kuriai panaudojo perdirbtas automobilio „Žiguli“ vairo kolonėles. Kaklas dengtas faneros ir kartono nareliais. Šie juda taip, kad proporcingai keldamiesi išjudintų ir kitus narelius. Ir tai ne pabaiga – visas dinozauras yra padengtas čerpėmis (žvynų imitacija), jis gali ne tik mirksėti, bet dar ir drėgnai „kvėpuoti“, mat į jo šnerves yra įmontuoti vandens purkštukai. Šia fizikų kūrinio savybe ypač džiaugiasi į šventę susirinkę vaikai.

Šiuo metu Dino ilgis nuo uodegos galiuko iki nuleistos nosies siekia 18 metrų, plotis ir aukštis – maždaug 4,5 metrų. Visiškai paruoštas eisenai „roplys“ sveria apie dešimt tonų. Įspūdinga. Dabartinis dinozauras – tai daugelio nemigos naktų, galvojimo, mąstymo vaisius. Ne veltui Armonas daug kalba apie idėjas ir ambicijas. Jeigu tik jų yra – viskas įmanoma. „Mes galim tai padaryti. Tačiau būtina ambicija. Jei jos nėra – gali daryti ir vis tiek nepadarysi, arba tai nieko nenustebins.“ Vilius prisimena, kaip susėdę vakarais su studentais svarstė, braižė, galvojo ir klydo – ir viskas dėl to, kad dinozauras būtų kuo įspūdingesnis. Be jokių abejonių, jį galima vadinti tikru technologiniu šedevru, sukonstruotu studentų ir Dino palikti negalinčių šventės veteranų rankomis.

FiDi, Armono žodžiais, kažkas neįtikėtina, niekur kitur to nepamatysi. Sunku būtų net nusakyti, kiek jėgų, energijos kartu su studentais šis žmogus atiduoda FiDi labui. Juk šios šventės varomoji jėga – įgyvendinamos neįtikėtinos idėjos.

Straipsnį „Vilniaus fizikų dinozauras“ meno ir kultūros žurnalui „Krantai“ parengė Justina Jovaišaitė (2013 m., nr. 1) 

Daugiau informacijos apie šių metų Fiziko dienos renginius rasite čia.