„Dangus virš debesų IV“, 1965 m.
Georgia O’ Keeffe – viena žymiausių Amerikos dailininkių, dažnai vadinama Amerikos modernizmo motina, pasaulį sužavėjusi gėlių, Niujorko dangoraižių ir Naujosios Meksikos vaizdais.
Georgia O’Keeffe gimė 1887 metais, Sun Prairie, Viskonsine. Savo rimtą ir formalų meno mokymosi etapą dailininkė pradėjo Čikagoje, kiek vėliau mokslus tęsė Niujorke. Visgi menininkė mokslo įstaigų sužavėta nebuvo – ją varžė pamokos, kuriose tekdavo, užuot kūrus laisvomis ir savitomis temomis, kopijuoti gamtos objektus. 1912 metais menininkė susipažino su tapytojo Arthur Wesley Dow darbais ir idėjomis. Manoma, kad tai buvo lemtingas postūmis Georgios O’Keeffe kūrybiniame kelyje, paskatinęs menininkę atrasti savitą stilių. O’Keeffe pradėjo daugiau eksperimentuoti, atitrūko nuo realizmo ir ėmė plėtoti savo vizualinę raišką per abstraktesnes kompozicijas.
Sudėtingoje menininkės gyvenimo istorijoje svarbus puslapis atiteko ir jos vyrui Alfredui Stieglitzui. Su juo menininkė susipažino savo draugės Anitos Pollitzer dėka: ji parodė O’Keeffe darbus A. Stieglitzui – meno prekiautojui, remėjui ir fotografui. Finansiškai Georgią O’Keeffe rėmęs ir jos parodas organizavęs fotografas, ilgainiui dėl tapytojos paliko savo šeimą ir pora susituokė. Kad menininkė fotografui Alfredui Stieglitzui turėjo ypatingą reikšmę, galima suprasti ir iš daugiau nei 300 fotografijų bei aktų, kuriuose ją įamžino. Visgi poros santykiai buvo tikras išbandymas, lydimas nesutarimų, skaudžių išdavysčių. Negana to, tai, kaip Alfredas Stieglitzas parodose pristatė O’Keeffe (pavyzdžiui, šalia paveikslų eksponuodamas jos aktus, paveikslus aiškindamas per lyties prizmę), nepatiko pačiai menininkei, kuri siekė būti pastebėta per savo profesionalumą, kūrybą, o ne lytį ar seksualumą. Apskritai, O’Keeffe nepatiko skirstymas į moteris ir vyrus menininkus, ji norėjo būti tiesiog menininke.
O’Keeffe, kitaip nei kai kurie kūrėjai, buvo žymi dar savo gyvenimo metais. Iki šiol ji yra laikoma viena svarbiausių Modernizmo kūrėjų, pasižymėjusi savitu braižu. Jai skirta daugybė garbės laipsnių, kitų pripažinimą liudijančių apdovanojimų, pavyzdžiui, Prezidento laisvės medalis – aukščiausias JAV civiliams asmenims skiriamas apdovanojimas.
Senatvėje dailininkė kentėjo nuo geltonosios dėmės degeneracijos, smarkiai paveikusios menininkės regėjimą. 1972 metais ji nutapė savo paskutinį paveikslą, vėliau dirbo tik su asistentais. Kaip menininkė teigė, noras kurti net ir tada niekur nedingo. O’Keeffe ilgą laiką buvo brangiausiai apmokama Amerikos dalininkė, o jos paveikslas 2014 metais pasiekė rekordą kaip brangiausiai parduotas (44,4 milijonai JAV dolerių) dailininkės kūrinys pasaulyje.
10. „Mėlyna, juoda ir pilka“ (Blue, Black and Grey), 1960 m.
„Mėlyna, juoda ir pilka“, 1960 m.
Nors O’Keeffe vertinama kaip svarbi XX amžiaus modernaus meno figūra, ji sukūrė ir nemažai abstraktaus meno darbų, kurie dažnai nebuvo tinkamai pastebėti. Tai – vienas iš keturių serijos paveikslų, atspindintis menininkės meilę muzikai bei Kandinskio įtaką jos kūrybai.
9. „Juoda, balta ir mėlyna“ (Black White and Blue), 1930 m.
„Juoda, balta ir mėlyna“, 1930 m.
„Juoda, balta ir mėlyna“ buvo nutapyta ypatingu menininkės gyvenimo laikotarpiu – nuo 1929 metų ji kasmet keletą mėnesių praleisdavo naujojoje Meksikoje, toli nuo savo vyro Alfredo Stieglitzo. Naujojoje Meksikoje jos kūrybos bruožai ėmė šiek tiek keistis, kūriniai tapo aiškesni, švaresni ir aštresni.
8. „Dangus virš debesų IV“ (Sky Above Clouds IV), 1965 m.
„Dangus virš debesų IV“, 1965 m.
1960-aisiais metais Georgia daug keliavo po pasaulį, dažnai tai darydavo lėktuvu. Menininkę žavėjo pro lėktuvo langą matomi debesys. Tai paskatino nutapyti ištisą darbų seriją, kurioje jie vaizduojami iš viršaus. „Dangus virš debesų IV“ yra ambicingiausias serijos darbas, kuris buvo lyginamas su garsiuoju Klodo Monė vandens lelijų ciklu.
7. „Mėlyna ir žalia muzika“ (Blue and Green Music), 1921 m.
„Mėlyna ir žalia muzika“, 1921 m.
Pagrįstas idėja, jog muzika gali būti pateikta kaip kažkas, kas skirta „žmogaus akiai“, šis darbas, kuriame naudojamas spalvų ir formų bangavimas, žadina jausmą, kad kūrinį galima išgirsti, jo klausytis. Tapybos darbas iki šių dienų išlieka įkvėpimu ne tik dailininkams, bet ir muzikos kūrėjams, atlikėjams.
6. „Radiator building“ – naktis, Niujorkas“ (Radiator building — Night, New York), 1927 m.
„Radiator building“ – naktis, Niujorkas“, 1927 m.
Šis piešinys – vienas žymiausių menininkės darbų iš Niujorko peizažų serijos, kurią menininkė tapė 1925–1930 metais. Kūrinyje matomas dangoraižis vaizduoja Manhateno „Radiator building“ naktį, o darbą išskirtiniu paverčia nuostabiai vaizduojamos dirbtinės miesto šviesos.
5. „Vasaros dienos“ (Summer Days), 1936 m.
„Vasaros dienos“, 1936 m.
Vienas geriausiai menininkės atpažįstamų kūrinių „Vasaros dienos“ vaizduoja elnio kaukolę ir keletą gėlių dykumos fone. Gyvūnų kaukolės – gan dažnas motyvas O’Keeffe darbuose, tuo tarpu „Vasaros dienos“ laikomas vienu žymiausių darbų šia tema. Gyvūnų kaukolės su gėlėmis menininkei buvo gyvenimo ir mirties ciklo simbolis, vaizduojantis natūralią pasaulio tėkmę.
4. „Raudonosios aguonos“ (Red Poppies), 1928 m.
„Raudonosios aguonos“, 1928 m.
Paveiksle matomos dvi iš arti nutapytos aguonos, pavaizduotos taip, kad žiūrovas galėtų matyti smulkiausias gėlės žiedo detales. Šis menininkės darbas iškart sulaukė pripažinimo, buvo pavadintas vienu geriausių jos kūrinių. Georgia O’Keeffe manė, kad, paveikti greito gyvenimo būdo, žmonės retai bežiūri į gėles ir nepastebi jų išskirtinumo. Skubantiems ji norėjo padėti pastebi grožį mažuose dalykuose, kurie mus supa kasdien.
3. „Karvės kaukolė: raudona, balta ir mėlyna“ (Cow’s Skull: Red, White, and Blue), 1931 m.
„Karvės kaukolė: raudona, balta ir mėlyna“, 1931 m.
Laikotarpiu, kuomet buvo nutapytas šis darbas, daugybė Amerikos menininkų kūrė paveikslus, atspindinčius šalies dvasią ir unikalų jos identitetą. Tuo metu O’Keeffe pasirinko kiek netradicinį būdą įamžinti vyraujančias Amerikos idėjas – ji nutapė karvės kaukolę, fonui panaudodama tris pagrindines Amerikos vėliavos spalvas. Nuo to laiko piešinys tapo svarbiu Vakarų Amerikos simboliu.
2. „Paprastoji durnaropė“ (Jimson Weed), 1932 m.
„Paprastoji durnaropė“, 1932 m.
Šis paveikslas vaizduoja paprastąją durnaropę, kurią, nepaisant jos nuodingų sėklų, menininkė itin mėgo. O’ Keeffe muziejaus pasiūlytas aukcione, paveikslas buvo parduotas už 44,405,000 JAV dolerių ir tapo brangiausiai parduotu moters dailininkės kūriniu pasaulyje.
1. „Juodasis vilkdagis“ (Black Iris), 1926 m.
„Juodasis vilkdagis“, 1926 m.
Tai – dar vienas O’Keeffe gėlių žiedų paveikslas, būdingas dailininkės kūrybai. Kalbama, kad menininkė ypatingai mėgo būtent juoduosius vilkdagius, kuriuos, dėl savo neilgo žydėjimo periodo įvairiose gėlių parduotuvėse ji galėjo rasti vos dvi savaites per metus. Meno istorikė Linda Nochlin šį paveikslą interpretavo kaip moteriškumo ženklą, moterų genitalijų išraišką. Pati menininkė šias kalbas atmetė ir pridūrė, kad tokios interpretacijos savo darbe nesiekė. Šiandien šį paveikslą galima rasti Metropoliteno meno muziejuje.
