Galimybė skleisti ir priimti radijo bangas nevaržomai visais laikais asocijavosi su laisve. Būtent laisvės perduodant žinutę troškimas paskatino sukurti ir dar vieną svarbų XX a. išradimą – bevielį telegrafo ryšį. Tai atsitiko Švedijoje, o lemtingus pokyčius pradėjusi Grimetono stotis iki šiol, kelis kart per metus vis dar siunčia pranešimus – būtent todėl 2004 metais ji įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą (nr.: 1134).
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2019 m. liepos 12 d. portale vilmniausgalerija.lt
Trūko kabeliai ir kantrybė
Idėja sukurti bevielį ryšį Švedijoje gimė po Pirmojo pasaulinio karo: jo metais Švedija nuolatos likdavo be signalo dėl konflikto zonose nuniokotų kabelių. Sprendimą imtis veiksmų šiai problemai spręsti 1921 m. patvirtino pats Švedijos parlamentas, o projektą išvystė švedų bei amerikiečių kilmės inžinierius Ernst Alexander. Parlamento prašymu svarbu buvo sukurti ne tik fiziškai nepertraukiamą, bet ir tiesioginį, nepriklausomą ryšį su kita Atlanto puse (norėta komunikuoti be tarpininkų), todėl stotis pastatyta kiek įmanoma labiau į Vakarus – ten, kur niekas nebetrukdytų signalui sklisti į tolyn.
Pirmojo pasaulinio karo metu išmoktos pamokos padėjo per Antrąjį pasaulinį karą: Grimetono radijo stotis tapo ne tik Švedijos, bet ir kitų šalių vartais į pasaulį. Veikla nenutrūko ir po karo, o šiandien tai vienintelis radijo stoties, kuri veikė belaidžiu principu dar iki pritaikant elektroniką, pavyzdys. Įvertintas už tokį sėkmingą darbą Ernst Alexander nenustojo kurti šedevrų ir iš viso patvirtino dar 334-ių savo išradimų patentus. Daugiausia jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur išradėjas žinomas kur kas labiau nei Europoje.
Subtilus neoklasikinis stoties kompleksas, kadaise aukščiausiais Švedijos statiniais buvusios antenos, ypač toli signalą skleidžiantys siųstuvai ir autentiški, bent porą kartų savo tikslui atgyjantis vidaus įrenginiai – visi inžineriniai stebuklais technikos mylėtojų laukia atokiame, bet stebuklingame Švedijos kampelyje, 7 kilometrų atstumu nuo Varbergo miestelio. Šiandien tai – ne tik Švedijos, bet ir viso pasaulio paveldas, preciziškai atspindintis komunikacijos priemonių raidą.
„Vilniaus galerijos“ fotoreportažą iš Švedijos kviečiame žiūrėti žemiau, o daugiau įrašų apie UNESCO pasaulio paveldo sąrašui priklausančius objektus rasite čia.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
