Festivalis, kurio pavadinimas lietuvių kalba skamba „Dešimtoji diena“ (orig. „Paro Tsechu“), Butano mieste Paro švenčiamas kasmet jau nuo XVII amžiaus ir yra viena svarbiausių šalies švenčių. Šis festivalis skirtas šventojo Guru Rinpoche garbei, kuris į Butaną atnešė budizmą. Festivalio metu šventyklose ir vienuolynuose vyksta įspūdingi renginiai, kurių pagrindiniai akcentai – spalvingi kaukių šokiai, pasakojantys svarbiausias šalies legendas bei istorinius įvykius, ir dalyviams suteikiami palaiminimai.
Butaniečiai sako, kad išvysti kaukių šokius bent sykį gyvenime privalo kiekvienas – idant gautų palaiminimą ir būtų apvalytas nuo nuodėmių. Tiesa, dauguma butaniečių šį festivalį švenčia gerokai dažniau, o pastaraisiais metais pamatyti įspūdingos šventės atvyksta ir turistai iš įvairių pasaulio kampelių.
Vienas svarbiausių festivalio pasirodymų – mirusiųjų teismo šokis. Butaniečiai tiki, kad siela turi išgirsti Mirties dievo nuosprendį, o teismo metu skaičiuojami geri ir blogi žmogaus darbai. Taigi šokio metu žiūrovai gali išvysti inscenizuotą teismą, jame dalyvaujančius teisėjus bei gyvūnus.
Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas
Kitą, taip pat su žmogaus sielos reikalais susijusį pasirodymą – kardų šokį atlieka šešiolika šokėjų. Mosuodami ginklais, jie supjausto, sutramdo ir išlaisvina sielą. Šokėjų kaukės, turinčios tris akis, simbolizuoja skaidrumą ir nušvitimą.
Likusieji festivalio dalyviai–aktoriai butaniečių vadinami atsaromis (iš žodžio „Acharya“, reiškiančio šventąjį mokytoją). Jų užduotis festivalio metu – linksminti susirinkusius stebėtojus. Atsaros būna ir linksmi, ir nepatenkinti, ir sąmojingi, o neretai – ir erzinantys… Tai – vieni spalvingiausių personažų, kurie nuolat pažeria netikėtumų. Kartu su savimi jie turi balioną simbolizuojančią kiaulės šlapimo pūslę (tikima, kad ja budistų meistrai rinkdavo blogio pasėtas ligas) ir medinę varpą – išminties simbolį.
Vis dėlto svarbiausias festivalio įvykis – švento budistų paveikslo išvyniojimas. Šis paveikslas, kuriame pavaizduotas indų budizmo meistras Padmasambhava, išvyniojamas tik kartą metuose, paskutinę festivalio dieną. Tai atliekama ypatingos procesijos metu, maždaug 3 valandą nakties. Ritinys, kurio ilgis siekia daugiau nei 30 metrų, pasibaigus dienai ir vėl saugiai suvyniojamas bei nuo žiūrovų paslepiamas iki ateinančio festivalio.
Štai tokie, autentiški ir spalvingi yra „Paro Tsechu“ pasirodymai. Neapsigaukite – kartais iš pirmo žvilgsnio juokingi ar linksmi festivalio elementai bei kaukės turi nepaprastai gilią simbolinę reikšmę ir atspindi išskirtinę butanietišką pasaulėžiūrą.
