Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. sausio 9 d. portale vilniausgalerija.lt
Pasakojimą reikėtų pradėti nuo to, kad kasykla driekiasi Aukštutinėje Silezijoje – dailiame, vis dažniau akis kalvomis paglostančiame krašte, kuriame gausu ir išteklių: čia veikė net apie 50 (beveik 90 proc.) Lenkijos anglies kasyklų ir didžioji dalis švino bei cinko liejyklų, kurios metalais aprūpindavo visą žemyną. XVI – XIX a. šios vietos tapo svarbiu tašku ne tik Lenkijos, bet ir visos vidurio Europos kasybai. Kasykloms smarkiai plečiantis vietinės gyvenvietės augo ir sugebėjo genialiai išnaudoti visus kasybos privalumus ar net trūkumus: kaip vystėsi techniniai sprendimai, galima pamatyti virš kasyklų esančiame moderniame muziejuje arba pačiame Tarnovske Guru mieste.
Šiandien Tarnovske Gurų kompleksas yra vienas didžiausių bei vienas geriausiai išsilaikiusių istorinių objektų Lenkijoje, puikiai atskleidžiantis ne tik kasybos technikos, bet ir vandens inžinerijos raidą per 300 metų. Sprendimai įdomūs tuo, kad, skirtingai nei daugelyje Europos kasyklų, viskas buvo įrengta santykinai lygioje vietovėje: skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio taško čia siekia vos 50 metrų (kas apsunkina drenažo galimybes), todėl specialiai kasyklai įrengtas bent 50-ties kilometrų ilgio požeminis drenažinis tinklas su dar 150 kilometrų tunelių atliekančių papildomas funkcijas. Tokia sistema leido ne tik nusausinti kasyklų teritoriją, bet ir tiekti bei panaudoti susikaupusį vandenį kasyklos bei aplinkinių miestų reikmėms, o garo jėga varomi vandens gręžiniai buvo pirmieji tokio masto sprendimai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Sprendimų genialumą įrodo ir faktas, kad dalis sistemos veikia ir šiandien: beveik tuo pačiu principu iš tų pačių gręžinių geriamas vanduo tiekiamas jau šių dienų Tarnovske Guru gyventojams, o nuolatinė pažanga kasyklose prisidėjo prie to, kad dar ir dabar regiono industrija yra viena iš stipriausių Lenkijoje. Apsilankymas šiame krašte – puiki proga pamatyti dar kitokį kaimyninės šalies veidą.
Atvykus į kasyklas jūsų lauks ir muziejus, ir atviri lankytojams tuneliai – į juos rekomenduojama leistis kartu su gidu mažomis grupelėmis. Tuo pačiu būtinai išbandykite ir šalia (Black Trout Adit – a masterpiece of underground hydroenginering) esančią atrakciją, kur pro požeminius vandens kanalus galėsite praplaukti laiveliu.
„Vilniaus galerijos“ fotoreportažą iš Lenkijos kviečiame žiūrėti žemiau, o daugiau panašių įrašų skaityti rubrikoje „UNESCO“. Daugiau įrašų apie Lenkiją rasite čia.